Mecotinta (it. mezzotinto < mezzo – 'vidurinis, tarpinis' + tinto – 'dažytas') – giliaspaudės technika, kuomet metalo plokštelė proceso pradžioje sušiaušiama specialiu įrankiu (vad. „rokeriu“), o piešinys kuriamas sugadintą paviršių užlyginant.[1] Tokiu būdu, darbas kuriamas pradedant visiškai juoda spalva ir ilgainiui dirbant išryškinamos šviesiausios jo vietos. Ši technika sukurta XVII a. Anglijoje. Ji neretai naudojama kartu su kitais giliaspaudės būdais, tokiais kaip sausa adata ar akvatinta.

Ludwig von Siegen – Amelija Elizabeta, 1643 m. Pirmasis žinomas mecotintos darbas

Šaltiniai redaguoti