Matrosovas (Gilija)
| Matrosovas rus. Матросово liet. Gilija vok. Gilge | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Slavsko rajonas |
| Gyventojų | 116 |
| Pašto kodas | 238634 |
| Tel. kodas | (+7) 40158 |
Matrosovas (liet. Gilija, vok. Gilge, 1945–1946 m. rus. Гильге, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Матросово) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Polesko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Golovkino kaimo gyvenvietės kaimas prie Kuršių marių.[1][2]
Istorija redaguoti
Skalvos žemės kaimo pavadinimas skalviškos kilmės.[3] 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Labguvos apskrities kaimas.[4] 1947–2008 m. Golovkino apylinkės kaimas.
Žymūs žmonės redaguoti
Matrosove apie penkiolika metų (iki 2008 m.) yra gyvenęs ir kūręs lietuvių dailininkas Eduardas Juchnevičius čia turėjęs vasarnamį. Mėgo laivus ir jų turėjo čia įvairių: jachtą, mažesnių burlaivių, baidarių. Laivams duodavo lietuviškus pavadinimus: Gilija, Tovė, Tilžė ir kt. Matrosove jis rinko apylinkių istorijos paliudijimų, filmavo senolių atsiminimus, namuose turėjo senesnių gyventojų buities eksponatų. Bendravo su kitais nuo seno čia gyvenančiais lietuviais. Pas E. Juchnevičių vasaromis lankėsi daug dailininkų iš Lietuvos, kai kurie taip pat buvo įsigiję vasarnamių.[5]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1945 m. | Labguvos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–2008 m. | Golovkino apylinkė, Polesko rajonas | Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Golovkino kaimo gyvenvietė Polesko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai redaguoti
 | |||||
| 1885 m. | 1910 m.[6] | 1933 m.[7] | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 1 760 | 1 566 | 1 322 | 1 157 | ||
| |||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 36 Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Gilija GenWiki
- ↑ http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110116220751/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=953&kas=straipsnis&st_id=16998 Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto. Repšys P., 2011. Apie bičiulius grafikus. Šiaurės Atėnai.
- ↑ Lankos apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Lankos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (181)
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.