Markizas
Markizas (angl. marquess, marquis; pranc. marquis) – bajoro titulas kai kuriose Europos šalyse, žemesnis už hercogo, aukštesnis už grafo.[1] Šį titulą naudoja ir tais atvejais, kai norima ne Europos šalių (pvz., Japonijos ir Kinijos) didikų titulus sulyginti su Europos titulais. Markizo titulas yra atsiradęs iš markgrafo titulo ir jam lygus.
Markizė (moteris, turinti markizo titulą) arba markizienė (markizo žmona) angliškai vadinama marchioness arba marquise.[2]
Markizai Didžiojoje Britanijoje redaguoti
Didžiojoje Britanijoje tik jos monarchas gali suteikti paveldimus bajorų titulus. Šiuo metu D. Britanijoje yra 35 markizatai.
Pirmasis Anglijos markizas buvo Robert de Vere, 9-asis Oksfordo erlas (9th Earl of Oxford), kuriam markizo titulą 1385 m. gruodžio 1 d. suteikė karalius Ričardas II. Po nepilnų metų (1386 m. spalio 13 d.) markizo titulas buvo atšauktas, nes jis gavo Airijos hercogo titulą.
Antruoju Anglijos markizu tapo John Beaufort, 1-asis Somerseto erlas (1st Earl of Somerset). Jis 1397 m. tapo Dorseto markizu. 1399 m. šis jo titulas buvo atšauktas. Buvo prašyta jam titulą grąžinti, bet karalius pareiškė, kad „markizo titulas šioje karalystėje keistai atrodo“.
Trečias markizo titulas buvo suteiktas 1442 m.
Vienintelė moteris, kuri tapo markize (ne markiziene), buvo ledi Ana Bolein, kuriai buvo suteiktas Pembroke markizės titulas. Titulas buvo dovana prieš tuokiantis su karaliumi Henriku VIII.
D. Britanijoje hercogų įpėdiniai paprastai gauna markizo titulą. Yra tokia taisyklė, kad įpėdinis gali turėti vienu lygiu žemesnį titulą, negu didikas, kurio įpėdinis jis yra. Markizo įpėdinis paprastai būna grafas ar vikontas.
Markizai Prancūzijoje redaguoti
Prancūzijoje markizais galėjo vadintis aukštos kilmės didikai, valdę keletą grafysčių, net jeigu ir neturėjo formalaus markizo titulo.
Heraldinės markizų karūnos redaguoti
-
Nyderlandai -
Danija, Prancūzija, Vokietija, Islandija, Lenkija, Italija -
D. Britanija
Ekvivalentiniai markizai redaguoti
Markizo titulą kartais naudoja didiko iš neeuropinės šalies tokio pat ar panašaus lygio titului atspindėti, net jei tos šalies titulai negali būti tiesiogiai lyginami.
- Senovės Kinijos titulas 侯 (hóu) buvo antrasis pagal vyresnybę titulas penkių titulų, sukurtų karaliaus Wu iš Zou, eilėje ir paprastai verčiamas kaip markizas.
- Meidži Japonijoje egzistavo penkios titulų pakopos, kurias europiečiai sąlyginai verčia kaip baronas, vikontas, grafas, markizas, hercogas.[3]
- Korėjoje egzistavo 7 pagrindiniai didikų rangai, kurie irgi sugretinami su europiniais titulais. Pirmas buvo Gun (kunigaikštis ar princas), antras – Kung (hercogas), trečias – Champan (markizas), ketvirtas – Poguk (grafas), penktas – Pandoh (vikontas), šeštas – Chamise (baronas), septintas – Chusa (kartais gretinamas su baronetu).
Žinomi markizai redaguoti
- markizė de Pompadur (Marquise de Pompadour)
- markizas de Sadas (Marquis de Sade) (nors ar tikrai de Sadas buvo markizas, ginčijamasi).
- markizas Karabasas (Marquis de Carabas) – herojus iš „Batuoto katino“.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Markizas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ „Marchioness“. Collins Dictionary. Nuoroda tikrinta 2014-09-22.
- ↑ Lebra, Takie Sugiyama (1993). Above the Clouds: Status Culture of the Modern Japanese Nobility. CA, USA: University of California Press. pp. 51. ISBN 9780520911796.