Maris Čaklajis
latv. Māris Čaklais
Gimė 1940 m. birželio 16 d.
Saldus
Mirė 2003 m. gruodžio 13 d. (63 metai)
Ryga
Veikla Latvijos poetas
Alma mater 1964 m. Latvijos universitetas
Žymūs apdovanojimai

2000 m. Trijų žvaigždžių ordinas

Maris Čaklajis (latv. Māris Čaklais, 1940 m. birželio 16 d. Saldus2003 m. gruodžio 13 d. Ryga, palaidotas Mažosiose Miško kapinėse, menininkų kalnelyje) – Latvijos poetas, vertėjas.

Biografija redaguoti

1958 m. baigė Saldaus vidurinę mokyklą, 1964 m. baigė Latvijos universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą.

19601966 m. laikraščio „Literatūra un Māksla“, be to, 19621963 m. „Padomju Jaunatne“ bendradarbis. 1966–1969 m. leidyklos „Liesma“ bendradarbis. 19701981 m. „Literatūra un Māksla“ skyriaus vedėjas, 19871991 m. vyriausias redaktorius. 19902003 m. dar ir radijo stoties „Laisvosios Europos radijas“ vedėjas. Nuo 2000 m. žurnalo „Karogs“ redaktorius.

Kūryba redaguoti

Poezijoje vyrauja laiko, ugnies, šviesos įvaizdžiai, poetika grindžiama kontrastais, gausu istorijos ir kult. motyvų.

Išvertė lietuvių poetų (Judita Vaičiūnaitė, Marcelijus Martinaitis) kūrinių.[1]

Bibliografija redaguoti

  • Pirmadienis (Pirmdiena, Rīga, Latvijas Valsts izdevniecība), 1965 m.
  • Lapo balsas (Lapas balss, Rīga, Liesma), 1969 m.
  • Žolių diena (Zāļu diena, Rīga, Liesma), 1972 m.
  • Bimm-bamm, Rīga, Liesma, 1973 m.
  • Spūsties valanda (Sastrēgumstunda, Rīga, Liesma), 1974 m.
  • Laikrodžių ežeras (Pulksteņu ezers, Rīga, Liesma), 1979 m.
  • Kuršo sąsiuvinis (Kurzemes klade, Rīga, Liesma), 1982 m.
  • Per žmogaus šauksmo atstumą (Cilvēksauciena attālumā, Rīga, Liesma), 1984 m.
  • Labas rytas, Heraklitai (Labrīt, Heraklīt!, Rīga, Liesma), 1989 m.
  • Įsimylėjėlis grįžta į nusikaltimo vietą (Mīlnieks atgriežas noziegumvietā, Rīga, Liesma), 1989 m.
  • Gegužės balsas (Dzeguzes balss, Rīga, Zvaigzne ABC), 2000 m.
  • Spūsties valanda (lietuvių kalba, vertė Marcelijus Martinaitis. – Vilnius, Vaga), 1987 m.

Šaltiniai redaguoti

  1. Silvestras GaižiūnasMaris Čaklajis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 258 psl.

Nuorodos redaguoti