Max Ebert
| Maksas Ebertas vok. Max Ebert | |
|---|---|
| Gimė | 1879 m. rugpjūčio 4 d. Štendalis |
| Mirė | 1929 m. lapkričio 15 d. (50 metų) Berlynas |
| Veikla | vokiečių archeologas |
| Pareigos | profesorius |
| Išsilavinimas | daktaras |
| Alma mater | Berlyno universitetas |
Maksas Ebertas (vok. Max Ebert, 1879 m. rugpjūčio 4 d. Štendalis – 1929 m. lapkričio 15 Berlynas) – vokiečių archeologas, daktaras.
Biografija redaguoti
Studijavo istoriją ir germanistiką Insbruko, Heidelbergo, Halės ir Berlyno universitetuose. 1918 m. daktaras. Nuo 1921 m. Vokietijos archeologijos instituto narys.
1906-1914 m. dirbo Berlyno muziejuje, dalyvavo archeologiniuose tyrimuose Kurše. 1918-1927 m. Karaliaučiaus, 1927-1929 m. Berlyno universiteto dėstytojas, nuo 1921 m. profesorius. 1922-1924 m. Latvijos universiteto Archeologijos katedros vedėjas, 1923-1927 m. draugijos „Prussia“ Karaliaučiuje pirmininkas ir jos žurnalo redaktorius.
Mokslinė veikla redaguoti
Su kitais archeologais, daugiausia su B. Erlichu kasinėjo Rytprūsių piliakalnius ir senovės gyvenvietes. Parašė straipsnių iš Rytų Prūsijos archeologijos, aprašė keletą bronzos amžiaus lobių. Sudarė „Enciklopedinį proistorės žodyną“.[1]
Bibliografija redaguoti
- Der Stil der Heineschen Jugendprosa, Berlin 1903 m.
- Südrußland im Altertum. Schroeder, Bonn 1921 m.
- Reallexikon der Vorgeschichte 15 t. 1924-1932 m.
- Truso. Deutsche Verlagsgesellschaft für Politik und Geschichte, Berlin 1926 m.
- Vorgeschichtliches Jahrbuch für die Gesellschaft für vorgeschichtliche Forschung, Berlin 1926 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Valdemaras Šimėnas. Maksas Ebertas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 301 psl.