Machmudas Gazanas
| Machmudas Gazanas | |
|---|---|
| |
| Gazano vardo moneta | |
| Gimė | 1271 m. lapkričio 5 d. Abaskunas |
| Mirė | 1304 m. gegužės 11 ar 17 d. |
| Tautybė | mongolas |
| Pareigos | ilchanas 1295–1304 m. |
Machmudas Gazanas (1271 m. lapkričio 5 d. – 1304 m. gegužės 11 ar 17 d.) – septintasis Persijos ilchanas, valdęs 1295–1304 m.
Biografija redaguoti
Gazanas buvo vyriausiasis Arguno sūnus. Jis gimė 1271 m. lapkričio 5 d. Abaskune (buvęs miestas prie Kaspijos jūros). Vaikystę daugiausiai praleido senelio ilchano Abakos aplinkoje. 1284 m. tėvui Argunui tapus ilchanu Gazanui buvo patikėtas Ilchanato šiaurės rytinių provincijų valdymas. 1289−1294 m. jis praleido kovose su sukilusiu karo vadu Novruzu, kurį rėmė Čagatajai. Jis neturėjo galimybės įsikišti dėl sosto paveldėjimo po Arguno mirties 1291 m., nes tuo metu atsitraukinėjo nuo Novruzo atakų. Ilchanu tapęs Geichatuchanas patvirtino jo provincijų valdytojo postą. 1294 m. Gazanas susitaikė su Novruzu ir pradėjo kovą dėl ilchano sosto, kurį 1295 m. užvaldė Baiduchanas. Tikriausiai tam pasiekti ir patartas Novruzo, Gazanas 1295 m. birželio 17 d. priėmė islamą ir pakeitė savo vardą į Machmudo. Taip jis pasiekė musulmonų karo vadų savo ir Baidu pajėgose palankumą. Greitu laiku jis įveikė Baidu ir liepė jį nužudyti, po to greit susidorojo su tikėtinais konkurentais, tarp jų ir su Novruzu. Vainikuotas ilchanu 1295 m. lapkričio 3 d. Po to pradėjo kampanijas prieš nemusulmonus, ypač prieš budistus. Budistų šventyklos buvo išgriautos, kartu išgriauta daug krikščionių bažnyčių ir žydų sinagogų. Budistų bakšiams buvo pasiūlyta atsiversti į islamą arba palikti Ilchanatą. Gazano valdymo metu daugelis mongolų vadų ir karių priėmė islamą. Per savo valdymą Gazanas griežtai prisilaikė islamiškų normų, nors arabų šaltiniuose užsimenama, kad, kai Gazanas sužinojo, kad pagal islamo taisykles negalės vesti tėvo našlės Bologan, jis svarstė atsisakyti islamo, bet to nenutiko suradus kompromisinį sprendimą. Pagal islamišką tradiciją jis prisiėmė padišacho titulą.
Nepaisant savo atsivertimo į islamą Gazanas prisilaikė Čingischano kodo dalijant karo grobį. Savo viziriui Rašidud Dinui pavedė parašyti Čingischano ir jo palikuonių istoriją. Po Geichatu išlaidavimo ir bandymo leisti popierinius pinigus Ilchanatas buvo atsidūręs ties bankroto riba. Gazanas įvedė naują mokesčių rinkimo ir administravimo sistemą, sustiprino valstybę finansiškai. Jis palaikė ryšius su Chubilajaus įpėdiniu Timūru Oldžaitu ir gavo iš jo formalų valdžios pripažinimą, nors savo kaldinamose monetose jau nebenaudojo didžiojo chano vardo. Atsivertimas į islamą nei kiek nepagerino jo santykių su Siriją valdžiusiais mameliukais. Gazanas surengė daugiau žygių į jų valdas nei kuris kitas ilchanas. 1299 m. jo kariuomenė sumušė mameliukus prie Homso ir 1300 m. užėmė Damaską, bet greit turėjo atsitraukti ar dėl logistinių problemų, ar dėl to, kad rytuose į Ilchanatą įsiveržė karaunai. Tų pačių metų pabaigoje Gazano pajėgos vėl įsiveržė į Siriją, bet atsitraukė dėl prasto žiemos oro. Jis siuntė pasiuntinius mameliukų sultonui reikalaudamas paklusti ir į Europą laišką Bonifacui VIII, siekdamas karinės paramos prieš mameliukus. 1303 m. didelė mongolų armija žygio metu buvo sumušta piečiau Damasko. Šiam žygiui Gazanas nevadovavo asmeniškai. Jis ruošėsi ketvirtajam žygiui, bet mirė 1304 m. gegužės 11 ar 17 d. Gazanas aprašomas kaip inteligentiškas, mokėjęs daug kalbų, besidomėjęs mokslu valdovas. Jis mėgo rankų darbo dirbinius ir pats mielai gamino. Bizantijos istorikas Pachimeras tvirtino, kad kaldamas, siuvinėdamas ir poliruodamas jis galėjo praleisti valandas savo laisvalaikio. Jo nunuodijimu buvo kaltinta žmona Bologan, nors tikriausiai alkoholizmas buvo tikroji priežastis.