Mažoji nėgė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mažoji nėgė (Lampetra planeri) – nėginių (Petromyzonidae) šeimos vandens stuburinis gyvūnas, priklausantis bežandžių antklasiui.

Išvaizda panaši į jauną upinę nėgę. Nugara tamsiai pilka ar juoda, šonai pilki, pilvas baltas. Turi 7 poras žiauninių angelių. Visi dantys buki. Viršutinėje žiočių plokštelėje jų būna 2, apatinėje nuo 5 iki 9. Žiočių šonuose po 3 dantis, kurių vidurinieji – trišakiai ar keturšakiai, o kraštiniai – dvišakiai. Nuo upinės nėgės skiriasi mažesniais dantimis virš viršutinės žiočių plokštelės. Suaugusių kūno ilgis 10-16 cm, vingilių apie 12 cm.

Paplitusios Baltijos jūros baseino upeliuose, upėse. Lietuvoje randama beveik visose upėse, kuriose yra sraunumų.

Subręsta baigiantis metamorfozei, penktais gyvenimo metais. Neršia gegužės – biržėlio mėnesiais, kai vandens temperatūra pasiekia 12 laipsnių. Neršia būriais srauniose seklumose ant žvirgždėto grunto, akmenų. Suaugusios visai nesimaitina, dėl to sutrumpėja kūnas, sunyksta žarnynas. Išneršusios žūva. Kai kurioms mažosioms nėgėms būdinga neotenija – lytiškai subręsta ir neršia vingiliai, individai nepraėję visos metamorfozės. Vislumas 0,8-19 tūkst. ikrelių. Jie neskaidrūs, lipnūs, gelsvai pilki, elipsiški, apie 0,8-1,1 mm. Išneršti prilimpa prie akmenų ar žvirgždo. Embrionai vystosi savaitę. Vingiliai apie 5 metus gyvena įsirausę į dumblą. Minta mikroorganizmais, detritu, augalų liekanomis.

Jų kūno gleivės dažnai būna nuodingos žmogui.

Šaltiniai

• Virbickas J., Lietuvos žuvys. Vilnius: Mokslas, 1986. 14 psl.