Lytinis švietimas

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Lytinis švietimas – mokymas apie lytiškumą ir santykius, suteikiantis mokslu grįstos ir objektyvios informacijos bei įgūdžių, padedančių suvokti savo lytiškumą, skatina prisiimti atsakomybę už savo bei kitų reprodukcinę sveikatą ir gerovę. Lytiškumo ugdymas yra kur kas platesnė disciplina, visų pirma orientuota į vertybes, asmenybės ugdymą, rizikingo elgesio vengimą – t. y. pirminę prevenciją. O lytinis švietimas labiau orientuotas į „techninę pusę“ – rizikingos elgsenos pasekmių mažinimą – taigi į antrinę prevenciją.

Neretai kritikuojamas dėl biologiškai nepagrįstos lyties tapatybė, LGBT idėjų piršimo. Kritikų (krikščionių, kraštutinių pažiūrų dėšinės) teigimu, lytinio švietimo standartai seksualizuoja tiek darželinukus, tiek mokinius ir skatina masturbaciją, sumišimą dėl lyties, homoseksualumą, ankstyvuosius lytinius santykius, abortų normalizaciją.

Daugelyje šalių ypač skaudi socialinė problema tebeišlieka paauglių nėštumas. Situacija Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, gerėja. Ji siejama su ekonomine pažanga, kai mažėja pastojančių merginų, kurios yra iš socialinės atskirties grupių. Nors ir Lietuvoje stengiamasi, kad paaugliai būtų supažindinti su lytiniu ugdymu, nėštumo nutraukimo statistika rodo, jog to nevisuomet pakanka. Paauglių apklausos rodo, kad jie apie kontracepciją ir kitus domimus dalykus informacijos ieško internete, tačiau gaunamą informaciją nevisuomet pritaiko praktiškai. Pastaruoju metu opiomis problemomis tapo apnuogintų kūno dalių nuotraukų siuntinėjimas žinutėmis tarp paauglių (angl. sexting) ir iš to kylantys užgauliojimai joms plačiai paplitus. Be to, vaikai kartais būna verbuojami socialiniuose tinkluose saugusiųjų neretai apsimesdami bendraamžiais, kurie siekia, jog jie apsinuogintų prieš kameras. Gali būti šantažuojami ir toliau išnaudojami. Todėl JK pradėta vykdyti ir pastaroji prevencija.

Daugelyje kultūrų aptarinėti seksualinius klausimus iki seksualinės revoliucijos pradžios buvo tabu. Paaugliams lytinio brendimo metu nebuvo suteikiama jokia informacija. Vienintelė informaciją, kurią jie gaudavo buvo iš tėvų, draugų, vėliau ir iš žiniasklaidos. Tačiau tėvai nenoriai kalbėdavosi šiomis temomis, kartais net iki vedybų jų neliesdavo. XIX a. pabaigoje progresyvus judėjimas pristatė lytinį švietimą kaip socialinę higieną JAV mokyklose. Nepaisant to, suteikiama informacija tuo metu buvo abejotinos vertės, ypač sulaukus paauglystės kai atsiranda tokio pobūdžio informacijos poreikis. Tai Vakarų šalyse atspidėjo išaugęs paauglių merginų nėštumas seksualinės revoliucijos aušroje, XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Dėl ko buvo pradėtos lytinio švietimo programos ne vienoje Vakarų šalyje. Jos susidūrė su dideliu religinių ir šeimininių vertybių puoselėtojų pasipriešinimu. Kaip be būtų, lytinio švietimo dėka XX a. 9-ajame dešimtmetyje pradėtas propaguoti saugus seksas po lytiškai plintančių ligų epidemijos, kurią sukėlė lytinių partnerių kaita po prasidėjusios seksualinės revuliocijos. O 1997 m. JK pradėtas privalomas lytinis švietimas valstybinėse mokyklose sumažino neštumo atvejus perpus tarp paauglių mamų. 2017 m. jaunoms motinoms gimusių vaikų skaičius, tenkantis 1 tūkst. 15–17 metų amžiaus merginų, siekė 23.