Lorenco nacionalinis parkas

Lorenco nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Džajos kalnas
Džajos kalnas
Vieta: Papua, Indonezijos vėliava Indonezija
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Vamena
Žemėlapis rodantis Lorenco nacionalinis parkas vietą.
Lorenco nacionalinis parkas
Koordinatės: 4°45′0″ p. pl. 137°50′0″ r. ilg. / 4.75000°š. pl. 137.83333°r. ilg. / 4.75000; 137.83333
Plotas: 25 056 km²
Įkurtas: 1997 m.
Valdymas: Indonezijos aplinkos ir miškų ūkio ministerija
Vikiteka: Lorenco nacionalinis parkas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 955

Lorenco nacionalinis parkas (indonez. Taman Nasional Lorentz) – saugoma gamtos sritis Indonezijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Papua provincijoje. Tai didžiausias nacionalinis parkas Pietryčių Azijoje. Įsteigtas 1997 m., nors dar 1919 m. olandai čia įsteigė rezervatą, kuris 1978 m. buvo gerokai išplėstas (nuo 3000 km² iki 21 500 km²).

Lorenco nacionalinis parkas apima Maokės kalnų dalį su aukščiausia šalies vieta – Džajos kalnu (5030 m), taip pat pietuosna nuo kalnų besidriekiančias pelkėtas lygumas ir Arafuros jūros pakrantę. Parkas apima įvairias ekosistemas – čia veši mangrovės (pajūryje), drėgnieji atogrąžų miškai, kalnuose – rūko miškai, alpinės pievos, ledynai, sniegynai.[1]

Parkas pasižymi itin turtinga gamtine įvairove – čia sutinkama daug retų, endeminių rūšių, randama vis naujų. Suskaičiuota ~630 paukščių ir 123 žinduolių rūšys. Gausu įvairių balandžių, tulžių, kakadu, nektarinų rūšių, gyvena 2 kazuarų rūšys, taip pat echidnos, kuskusai, valabės, dėmėtosios sterbliakiaunės, medlaipės kengūros.

Parko teritorijoje gyvena čiabuvių papuasų tautos – asmatai, daniai, sempanai, ndugai, emugiai.

Parkas pavadintas šias vietas 1910–1911 m. tyrinėjusio olandų keliautojo Henriko Alberto Lorenco garbei. 1999 m. Lorenco nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šaltiniai redaguoti

  1. Lorenco nacionalinis parkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008