Litis
| Litis (Li) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė | Šarminis metalas |
| Atomo numeris | 3 |
| Išvaizda | Balkšvas metalas
|
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
6,941 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys | 155 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
519,9(5,39) kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija | [He] 2s1 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys | 163 pm |
| Jono spindulys | 68 (+1e) pm |
| Elektroneigiamumas | 0,98 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas | -3,06 V |
| Oksidacijos laipsniai | 1 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis | 0,534 g/cm³ |
| Šiluminė talpa | 3,489 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas | 84,8 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra | 553,69 K |
| Lydymosi šiluma | 2,89 kJ/mol |
| Virimo temperatūra | 1118,15 K |
| Garavimo šiluma | 148 kJ/mol |
| Molinis tūris | 13,1 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė | kubinė, tūriškai centruota |
| Gardelės periodas | 3,490 Å |
Litis – sidabriškai baltas šarminis metalas, atvirame ore apsineša tamsiai pilku apnašu (Li2O ir Li3N).
Istorija redaguoti
Litį 1817 m. atrado Švedijos chemikas ir mineralogas Johanas Augustas Arfvedsonas (Johan August Arfwedson). 1818 m. metalinį litį pirmą kartą elektrolizės būdu išgavo Anglijos chemikas, fizikas ir geologas Humphry Davy.
Pavadinimo kilmė redaguoti
Bercelijus metalą pavadino ličiu dėl to, kad norėjo išryškinti jo skirtumą nuo natrio ir kalio, kurie tuo metu buvo randami tik druskose, o litis buvo išgaunamas ir iš akmenų (gr. lithos – akmuo).
Fizinės savybės redaguoti
Litis – pats lengviausias metalas, jo tankis esant 0 °C lygus 0,539 g/cm³. Litis minkštas ir plastiškas kaip plastelinas. Ličio lydymosi ir virimo temperatūros – 180,5 °C ir 1327 °C – pačios aukščiausios tarp IA grupės metalų.
Cheminės savybės redaguoti
Palyginus su natriu litis yra mažiau chemiškai aktyvus. Su vandeniu litis reaguoja silpniau nei kiti IA grupės metalai. Su deguonimi ir azotu litis reaguoja kambario temperatūroje, o esant 200 °C – užsidega. Paprastomis sąlygomis litis aktyviai reaguoja su visais halogenais.
Radavietės redaguoti
Manoma, kad didelė dalis pasaulinių ličio atsargų arba apie 5,4 mln. tonų yra Bolivijos Ujūnio druskožemyje.[1] Taip pat litis išgaunamas Čilėje, Argentinoje, Brazilijoje, Rusijoje, JAV, Konge, Kinijoje, Australijoje, Serbijoje.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.amusingplanet.com/2011/08/salar-de-uyuni-in-boliva-worlds-largest.html Salar de Uyuni in Boliva: World’s Largest Salt Flat
- ↑ https://www.uts.edu.au/sites/default/files/Mohretal2010lithiumresourcesandproduction.pdf Archyvuota kopija 2017-09-28 iš Wayback Machine projekto. Lithium Resources and Production: A Critical Global Assessment
|
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |