Lippy Lipshitz

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Yosef Yozel Horwitz
1948 metais nutapytas savo portretas
Gimė	1903 m. gegužės 8 d. Plungė, Rusijos imperija
Mirė	1980 m. gegužės 17 d. (77 metai) Kirijat Tivonas, Šiaurės apskritis, Izraelis
Tėvas	Shlomeh Josef Lipshitz
Sutuoktinis (-ė)	Rachil Sief
Veikla	Skulptorius, dailininkas, grafikas

Lippy Lipshitz (1903 m. gegužės 8 d., Plungėje, Rusijos imperija – 1980 m. gegužės 17 d. Kirijat Tivone, Šiaurės apskritis, Izraelis) – Lietuvos žydų kilmės Pietų Afrikos skulptorius, grafikas ir dailininkas, laikomas vienu iš žymiausių Pietų Afrikos Respublikos skulptorių.

Biografija

Gimė 1903 m. gegužės 8 d. Plungėje kaip Israel-Isaac Lipshitz. Tėvas buvo Shlomeh Josef Lipshitz iš Daugpilio, o motina Chayah Meray Faktor iš Plungės. 1904 m. vasario mėnesį skulptoriaus tėvas išplaukė į Keiptauną ieškoti geresnio gyvenimo, po kelerių metų 1908 m. būsimasis skulptorius kartu su motina taip pat išvyko į Keiptauną. Šiame mieste L. Lipšicas baigė mokyklą ir 1922 m. pradėjo studijuoti Keiptauno meno mokykloje. 1925 m. L. Lipšicas susipažino su rusų skulptoriumi Herbertu Mejerovičiumi, kuris jį pakvietė būti jo pagalbininku Keiptauno universiteto dailės fakultete.

1928 m. L. Lipšicas išvyko mokytis į Paryžių, kur 1928 m. gegužės 8 d. vedė Rachil Sief. Skulptorius apsigyveno Monparnaso rajone ir mokėsi Académie de la Grande Chaumière pas dėstytoją Antoine Bourdelle. Mokydamasis Paryžiuje susipažino su naujausiais ir moderniasiais architektūros stiliais. 1930 m. L. Lipšico žmona grįžo gyventi į Keiptauną, o Lipšicas Paryžiuje liko dar dvejiems metams per kuriuos tapo miesto bohema bei susigalvojo vardą Lippy, kuris turėjo skirti jį nuo kito Lietuvos žydų kilmės dailininko Žako Lipšico.

1932 m. kovo mėnesį Lipšicas grįžo į Keiptauną, kur grįžęs pradėjo ruoštis savo skulptūrų ir paveikslų ekspozicijos pristatymui, kuris įvyko 1932 m. gegužės 16 dieną. Keiptaune dailininkas įkūrė savo studiją. Lipšicas buvo kritikuojamas konservatyvių dailininkų už savo modernistinius kūrinius, tačiau tuo pačiu buvo ginamas savo bendraamžių menininkų. 1947 m. Lipšicas išvyko į Londoną, kur ruošėsi savo darbų ekspozicijai, kuri įvyko 1948 m. balandžio 12 d. ir buvo gerai įvertinta meno kritikų. 1948 m. lapkritį menininkas grįžo į Keiptauną. 1964 m. birželio mėnesį menininkui įteiktas Pietų Afrikos Respublikos apdovanojimas už jo skulptūras. 1978 m. Lipšicas emigravo į Izraelį, kur ir mirė 1980 m. gegužės 17 dieną.

• 
  Montparnasse (1931 m.)
• 
  The Palm Studio (1936 m.)
• 
  David and Goliath (1948 m.)

Literatūra

• Berman, Esmé (1983). Art and Artists of South Africa. Cape Town: A. A. Balkema. pp. 266–267. ISBN 0869611445.
• Arnott, Bruce (1969). Lippy Lipshitz: a biographical commentary, & documentation of the years 1903 - 1968 with catalogue raisonné of sculptures by Bruce Arnott. Cape Town: A. A. Balkema.
• Scholtz, J. du P. (1976). Moses Kottler: His Cape Years. Cape Town: Tafelberg. ISBN 0624009564.
• Schoonraad, Murray (June 1988). New Group/Nuwe Groep 1938 - 1954. Cape Town: South African National Gallery. ISBN 0620123133.
• Fransen, Hans (1982). Three Centuries of South African Art. Johannesburg: Ad. Donker (Pty) Ltd. pp. 289–292. ISBN 0-86852-012-8.
• Harmsen, Frieda (1985). Looking at South African Art. Pretoria: J.L. van Schaik. ISBN 0627014119.
• Kibel, Freda (1968). Wolf Kibel. Cape Town: Human & Rousseau.