Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

Vyr. archivaro tarnyba
Įkurta	2011 m.
Panaikinta	{{{Panaikinta}}}
Trumpinys
Tipas
Anksčiau	Lietuvos archyvų departamentas
Jurisdikcija	LR KM
Buveinė	Mindaugo g. 8, 03107 Vilnius
Metinis biudžetas	{{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas	Inga Zakšauskienė (2023–2028)
Pavaduotojas
Darbuotojų
Narių skaičius	{{{Narių skaičius}}}
Biudžetas
Aukštesnioji agentūra	{{{Aukštesnioji}}}
Svetainė	Archyvai.LT

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba – valstybiškai svarbių dokumentų saugojimo įstaiga.

Buveinė

Archyvų kompleksas Vilniuje

Istorija

1990 m. balandžio 18 d. LRV nutarimu įsteigta Lietuvos archyvų generalinė direkcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri perėmė panaikintos Vyriausiosios archyvų valdybos funkcijas.

1995 m. balandžio 14 d. Lietuvos archyvų generalinė direkcija pertvarkyta į Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2010 m. gruodžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1786 „Dėl Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimo pakeitimo, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nuostatų patvirtinimo ir pavedimo Kultūros ministerijai“ Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2011 m. sausio 1 d. tapo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

1990 m. kovo 11 d. aktu atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvoje archyvų įstatymai keitėsi tris kartus, ir keitėsi iš esmės: pirmasis galiojo nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 29 d., naujas Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas įsigaliojo 1995 m. gruodžio 30 d.; dabartinė redakcija – Dokumentų ir archyvų įstatymas – nuo 2005 m. sausio 1 d.

Archyvų įstaigų skaičius: 1991 m. jų buvo 22, 1997 m. – 20, nuo 2001 m. – 16. Tačiau valstybinės archyvų sistemos modelis išliko toks pats: viena centrinė institucija ir jai pavaldūs valstybės archyvai, kaip atskiri juridiniai vienetai.

Turinys

Lietuvos archyvuose saugoma >100 km. dokumentų, kuriais rūpinasi ~450 darbuotojų.

Archyvų sistemą sudaro 9 archyvai – 5 specializuoti valstybės archyvai ir 4 regioniniai valstybės archyvai su filialais apskričių centruose:

• Lietuvos valstybės istorijos archyvas – LDK dokumentai (seniausi iš jų siekia XV a.), Rusijos imperijos (1792-1918 m.) dokumentai, kaizerinės Vokietijos dokumentai, religinių įstaigų dokumentai ir asmenų, šeimų ir giminių fondai (iki 1941 m.). Čia saugoma dokumentų mikrofilmų ir skaitmenintų dokumentų vaizdų kolekcijos bei civilinės būklės aktų įrašai (1940-2007);
• Lietuvos centrinis valstybės archyvas – LR įstaigų (1918-1940 m.), Klaipėdos krašto įstaigų (XVIII a. – 1944 m.), lenkų okupuotoje pietryčių Lietuvoje veikusių įstaigų (1919-1939), nacių okupacijos laikotarpio (1941-1944), sovietų okupacijos laikotarpių (1940 -1941 m. ir 1944 – 1990 m.) dokumentai. Dar saugoma ~390 tūkst. fotodokumentų (nuo XIX a. vid. iki dabar), ~20 tūkst. garso dokumentų (XX-XXI a.), >3 tūkst. videodokumentų ir ~9 tūkst. kino dokumentų (nuo XX a. 2 deš. iki dabar);
• Lietuvos ypatingasis archyvas – Lietuvoje veikusių sovietinių specialiųjų ir represinių struktūrų, komunistų partijos ir jai pavaldžių organizacijų dokumentai;
• Lietuvos literatūros ir meno archyvas – kultūros valdymo institucijų dokumentai, visų meno šakų (literatūros, dailės, muzikos, teatro ir kino) institucijų dokumentai;
• Lietuvos valstybės naujasis archyvas – saugo po Nepriklausomybės atkūrimo sukurtus valstybinių įstaigų dokumentus, nevalstybinių įmonių/įstaigų nuolat saugotinus dokumentus, išliekamąją istorinę vertę turinčius fizinių asmenų veiklos dokumentus, iš kitų valstybių gautus dokumentus.
• Regioniniai valstybės archyvai (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose) ir jų filialai (Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje) saugo apskrities savivaldos įstaigų bei kitų įstaigų ir organizacijų, veikusių apskrityje, dokumentus:
  • Vilniaus regioninis valstybės archyvas
  • Kauno regioninis valstybės archyvas
  • Klaipėdos regioninis valstybės archyvas
  • Šiaulių regioninis valstybės archyvas

Pagrindinės funkcijos

Kultūros ministrui atskaitingas Lietuvos vyriausiasis archyvaras:

1. dalyvauja formuojant valstybės politiką dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje ir ją įgyvendina;
2. Vyriausybės arba kultūros ministro pavedimu dalyvauja formuojant ES politiką dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje;
3. užtikrina Europos Sąjungos dokumentų valdymo ir naudojimo srities teisės aktų vykdymą Lietuvoje;
4. reglamentuoja dokumentų ir archyvų valstybinio valdymo srities administravimą, teikia derinimo išvadas dėl kitų valstybės institucijų ir įstaigų parengtų su archyvų ir dokumentų valdymo politika susijusių teisės aktų projektų, kitų dokumentų;
5. kontroliuoja, kaip administruojamas Nacionalinis dokumentų fondas;
6. formuoja vienodą dokumentų valdymo praktiką valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse;
7. sprendžia valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų perdavimo klausimus;
8. koordinuoja kino paveldo kaupimą, saugojimą ir naudojimą.
9. yra Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai ir valstybės archyvams skirtų biudžeto asignavimų valdytojas;
10. atlieka teisės aktuose nustatytas Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, dokumentų ir archyvų valstybinio administravimo funkcijas.

Vadovai

• 2010–2018 m. Ramojus Kraujelis
• 2019–2022 m. Kristina Ramonienė
• 2023–2028 m. Inga Zakšauskienė