Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2013

Lietuva Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavo antrąjį 2013 metų pusmetį (nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.). Tai buvo pirmasis Lietuvos pirmininkavimas po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. Lietuva buvo pirmoji iš Baltijos šalių (Latvija pirmą kartą pirmininkavo 2015 m. pirmąjį pusmetį, Estija - 2018 m.). Kitą sykį pirmininkauti ES Tarybai Lietuvai teks ne anksčiau kaip trečiojo dešimtmečio pabaigoje (preliminariai – 2027 metais).

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 skirtas logotipas

Pirmininkavimas ES Tarybai – kiekvienos ES valstybės narės pareiga, atliekama rotacijos principu. Siekiant išlaikyti darbotvarkės tęstinumą, pirmininkaujančios valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja grupėmis po tris. Tokia tvarka įtvirtinta 2009 metais, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis. Vadinamasis Trejetas užsibrėžia, kokių ilgalaikių tikslų ketina siekti ir parengia bendrą 18 mėnesių Trejeto programą. Pirmininkauti ES Lietuva ruošėsi kartu su Trejeto partnerėmis Airija ir Graikija. Jų bendrą programą ES šalių ministrai patvirtino 2012 m. gruodžio 11 d.

Pagrindinis pirmininkaujančiai šaliai tenkantis uždavinys – vadovauti ES teisės aktų leidybai, kuria Taryba rūpinasi kartu su Europos Parlamentu (EP), užtikrinti Sąjungos darbotvarkės tęstinumą, sklandų teisėkūros procesą, atstovauti visų šalių narių interesams. Pirmininkavimo metu Lietuvai teko vadovauti ES Tarybai ir jos parengiamiesiems organams (darbo grupėms ir komitetams), organizuoti daugelį formalių ir neformalių susitikimų Briuselyje bei pirmininkaujančioje šalyje. Pirmininkaujanti šalis moderuoja ES Taryboje vykstančias diskusijas ir siekia kuo platesnio narių sutarimo svarstant visai ES svarbius klausimus, priimant sprendimus. Pirmininkaujanti šalis taip pat atstovauja ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis, ypač su Europos Komisija ir EP, formuoja jos santykius su kitomis ES institucijomis.

Pirmininkavimo darbotvarkė, prioritetai ir rezultatai

Pirmininkauti teko ES institucinio ciklo pabaigoje, kai Europos Parlamentas ir Komisija prieš 2014 m. pavasario rinkimus siekė užbaigti pradėtus darbus. Be to, šalia kasdieninės ES teisėkūros darbotvarkės prisidėjo tik kartą  per 7 metus pirmininkaujančioms šalims tenkantis papildomas krūvis –  ES teisės aktai, susiję su ES daugiametės finansinės programos 2014–2020 m. (ES biudžeto) įgyvendinimu. Darbotvarkę pakoregavo ir nenumatytos krizės. Lietuva pirmininkauti pradėjo gana įtemptu metu – buvo kilęs skandalas dėl JAV šnipinėjimo programos PRISM, reikėjo reaguoti į krizes Egipte, vėliau – Sirijoje.

Remiantis būsima pirmininkavimo darbotvarke ir atsižvelgiant į aplinkybes, buvo aišku, kad svarbiausi Lietuvos kaip ES Tarybos pirmininkės tikslai bus užtikrinti, kad ES vykdo patikimą finansinę ir ekonominę politiką, daug dėmesio skiria ekonominiam augimui, naujų darbo vietų kūrimui ir siekia kurti saugią aplinką savo piliečiams bei demonstruoja atvirumą savo partneriams. Iš šio pagrindinio pirmininkavimo naratyvo kristalizavosi šūkis „Telkiamės Europai: patikima, auganti ir atvira Europa“, atsispindėjęs ir pirmininkavimo programoje..

Lietuvos pirmininkavimo metu pavyko susiderėti dėl 2014–2020 m. ES finansinės programos bei patvirtinti 2014 m. ES biudžetą. Per pusmetį Lietuva Nuolatinių atstovų komitete pasiekė sutarimą dėl 147 teisės aktų ir 234 įstatymo galios neturinčių teisės aktų. Taip pat patvirtintos 47 ES Tarybos išvados iš įvairių ES politikos sričių. Lietuva užbaigė derybas dėl daugiau kaip 60 teisės aktų, susijusių su ES daugiamečiu biudžetu, kurie užtikrino sklandžią naujo finansinio laikotarpio pradžią.

ES institucijų ir valstybių politikai, aukščiausi pareigūnai, diplomatai teigiamai įvertino Lietuvos pirmininkavimą.

Pirmininkavimo organizavimas

Pirmininkaudama Lietuva pasirinko vadinamąjį „Brussels-based“ modelį, kai svarbiausi sprendimai priimami Briuselyje. Lietuvos ministrai ir viceministrai pirmininkavo 39 ES Tarybos posėdžiams. Briuselyje surengta 1176 ES Tarybos darbo grupių ir komitetų posėdžių. 45 kartus į posėdžius rinkosi Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER II surengė 23 posėdžius, COREPER I – 22). Diskusijos klausimais, kuriais Europos Parlamente ES Tarybos vardu pasisakė Lietuvos atstovai, iš viso truko 111 val. (4 dienos ir 11 val.). Lietuvos ministrai, viceministrai 81 kartą dalyvavo debatuose EP plenarinėse sesijose bei komitetų posėdžiuose.

Iš viso pirmininkavimo komandą sudarė apie 1,5 tūkst. asmenų, atstovavusių apie 80 institucijų. Iš jų apie 240 buvo paskirti darbo grupių pirmininkais, 270 – darbo grupių pirmininkų pavaduotojais, apie 1 tūkst. vykdė kitas su pirmininkavimu susijusias funkcijas (ekspertų, padėjėjų, patarėjų, koordinatorių).

Pirmininkavimo renginiai

Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose vyko beveik trys šimtai pirmininkavimo renginių, 22 iš jų – aukšto lygio, juose dalyvavo ES institucijų ir valstybių lyderiai.

Lietuvoje viešėjo tuometiniai ES vadovai (tuometinis Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, tuometinis ES Prezidentas Hermanas Van Rompuy, EP pirmininkas Martinas Schulzas, tuometinė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton), Europos Komisijos nariai, Europos ir pasaulio lyderiai (Vokietijos kanclerė Angela Merkel, D. Britanijos premjeras Davidas Cameronas, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as, tuometinis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir kt.)

Svarbiausi renginiai:

• Liepos 5 d. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme surengtos pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo iškilmės.

• Lapkričio 4–5 d. Vilniuje vykusioje aukšto lygio energetikos konferencijoje oficialiai pristatytas ES Bendro intereso projektų sąrašas. Tarp 248 jame esančių projektų – 15 iš Baltijos šalių, o 6 – iš Lietuvos.

• Lapkričio 6–8 d. drauge su Europos Komisija Vilniuje organizuotame Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų forume „ICT 2013: Create, Connect, Grow“ susirinko 4,8 tūkst. dalyvių iš 74 pasaulio šalių.

• Lapkričio 11-12 d. į 4-ąjį metinį Baltijos jūros regiono strategijos forumą susirinko apie 700 dalyvių. Renginyje aptarti Baltijos jūros regiono iššūkiai ir galimybės įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus ir kartu skatinant ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą.

• Lapkričio 28–29 d. surengtame Rytų partnerystės viršūnių susitikime dalyvavo 34 valstybių ir vyriausybių vadovai, ministrai bei ES lyderiai. Susitikime parafuotos ES Asociacijos sutartys su Moldova ir Gruzija, pasistūmėta siekiant ES vizų liberalizavimo su Rytų partnerystės šalimis, pasirašyta sutartis su Gruzija dėl dalyvavimo ES tarptautinėse misijose, parafuotas ES ir Ukrainos aviacijos susitarimas.

• Gruodžio 12–13 d. Vilniuje į Europos piliečių metų baigiamąją konferenciją susirinkę Europos nevyriausybinių organizacijų ir europinių institucijų atstovai diskutavo apie nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir ateitį kuriant Europą, ES piliečių teisių puoselėjimą, naujus būdus piliečiams daryti įtaką politikos formuotojams, artėjančius 2014 m. Europos Parlamento rinkimus.

Pirmininkavimas tapo puikia proga pristatyti Lietuvos kultūrą užsienio šalyse, kuriose įvyko apie 500 įvairių renginių. Lietuvai atstovavo garsiausi krašto menininkai – Oskaras Koršunovas, Šarūnas Bartas, Žilvinas Kempinas, Gabrielius Alekna, Ray Bartkus, choras „Ažuoliukas“, Antanas Sutkus ir kiti.

Pirmininkavimo logotipas

Kaip ir primąjį pusmetį pirmininkavusi Airija, Lietuva taip pat sukūrė savo pirmininkavimo logotipą. Logotipą sudaro keturi skirtingų mėlynos spalvos atspalvių koncentriniai apskritimai, kurie viršutinėje dešinėje pusėje yra perpinti trijų Lietuvos vėliavos spalvų juostelių. Logotipo spalvos primena Lietuvos ryšius su Baltijos jūros ir Šiaurės Europos regionu, o mėlyna ES vėliavos juosta simbolizuoja bendras vertybes ir darbus.

Kurti Lietuvos pirmininkavimo logotipą padėjo ir visuomenė, ir profesionalai. 2011 metais paskelbtas atviras konkursas, kuriame galėjo dalyvauti visi norintys. Buvo pateikta daugiau kaip 600 logotipo idėjų. Laimėjusią Simonos Mykolaitytės idėją – daugiasluoksnį apskritimą, simbolizuojantį, kad ES saugo ir dirba išvien su Lietuva, – išplėtojo Lietuvos grafikos ir dizaino asociacijos narė, studijos PRIM PRIM kūrybos vadovė Kotryna Zilinskienė, sukūrusi oficialų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai logotipą. Oficialiai jis pristatytas 2013 m. gegužės 10 d. Vilniuje.

Nuorodos

• Oficiali Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai interneto svetainė Archyvuota kopija 2013-06-21 iš Wayback Machine projekto.
• D. Baubliene. Teisininko komentaras. Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai: ar esame pajėgūs susidoroti su šiuo iššūkiu?