Lietuvos miškininkų sąjunga
Lietuvos miškininkų sąjunga, Miškininkų sąjunga, Lietuvos miškininkų draugija – Lietuvos miškininkų visuomeninė organizacija. Būstinė Kaune, Akademijoje, Studentų g. 11 – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Miškų ir ekologijos fakultetas.
Istorija redaguoti
Įkurta 1929 m. birželio 29-30 d. Kaune įvykusiame suvažiavime. Turėjo 300 narių. Kasmet šaukdavo suvažiavimus. 1929–1940 m. leido žurnalą „Mūsų girios“, nuo 1933 m. ir kalendorių. 1936 m. pavadinta Lietuvos miškininkų draugija.
1940 m. rudenį uždaryta. 1949 m. emigracijoje atsidūrę miškininkai įkūrė organizacinį komitetą, kuris 1950 m. Čikagoje sušaukė suvažiavimą, atkūrė sąjungą išeivijoje, priėmė įstatus ir veikė iki 1990 m. Sąjunga turėjo 100 narių, įgaliotinius Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Vokietijoje, tęsė prieškario Lietuvos miškininkų tradicijas, rūpinosi lietuvybės palaikymu, išleido 26 „Girios aido“ numerius, Lietuvos miškininkų išeivių vardyną (1989 m.), šelpė vargo ištiktus miškininkus ir jų šeimas. Lietuvos miškininkų sąjunga atkurta 1990 m. Kaune. Sąjunga išeivijoje nutraukė veiklą 1994 m., kai įsijungė į Lietuvoje atkurtos sąjungos gretas.
Veikla redaguoti
Lietuvos miškininkų sąjunga turi 1500 narių (2008 m.), 51 skyrių miškų urėdijose, nacionaliniuose parkuose, mokslo ir mokymo įstaigose. Lietuvos miškininkų sąjunga telkia miškininkystės specialistus ir dirbančius miškų ūkyje asmenis teoriniams ir praktiniams miškininkystės klausimams spręsti, padeda jiems keistis moksline informacija, rengia komisijas, pasitarimus, konkursus, norminių aktų projektus ir pataisas, palaiko ryšius su užsienio miškininkų organizacijomis. Globoja jaunuosius miško bičiulius, remia miškininkystės studentus, rengia miško dienas, profesines miškininkų šventes. Aukščiausia A institucija yra suvažiavimas, šaukiamas kas 2 metai. Jis renka prezidentą, prezidiumą ir tvirtina valdybą. Sąjunga nuo 1991 m. leidžia atkurtą žurnalą „Mūsų girios“.[1]
Pirmininkai redaguoti
- Aleksandras Požėla – 1929–1931 m.
- Vincas Žemaitis – 1931–1935 m.
- Jonas Vilčinskas – 1935–1938 m.
- Jonas Viliušis – 1938–1940 m.
- Antanas Rukuiža – 1950–1952 m.
- Vincas Žemaitis – 1952–1983 m.
- Jonas Žebrauskas – 1983–1990 m.
Prezidentai:
- Algirdas Valavičius – 1990–1992 m.
- Algirdas Brukas – 1992–1996 m.
- Vaidotas Antanaitis – 1996–1998 m.
- Albinas Tebėra – 1998–2001 m.
- Edvardas Riepšas – 2002–2008 m.
- Edmundas Bartkevičius – nuo 2008 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Janina Šepetienė. Lietuvos miškininkų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 273 psl.
Literatūra redaguoti
- Lietuvos Miškininkų Sąjunga. "Mūsų girios", 1929 m. birželis. 1 nr., 36-37 pp
- Petras Šilas. Girios aidas: Lietuvių miškininkų išeivių vardynas. – Chicago, 1989. - 335 p.: iliustr.
- Edmundas Bartkevičius ir Janina Šepetienė. Lietuvos miškininkų sąjungai – jubiliejinė sukaktis. "Mūsų girios", 2009 m. birželis. Nr. 6, 6-7 pp.[neveikianti nuoroda]
- Rimondas Vasiliauskas. Aštuoni gyvavimo dešimtmečiai. "Mūsų girios", 2009 m. birželis. Nr. 6, 8-9 pp. Archyvuota kopija 2016-06-29 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos miškininkų sąjungos istorija, 1929–2009 (sudarė Janina Šepetienė). – Kaunas: Lututė, 2010. – 96 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-108-3
Nuorodos redaguoti
- Lietuvos miškininkų sąjungos tinklalapis Archyvuota kopija 2009-03-09 iš Wayback Machine projekto.