Eriophorum gracile
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Lieknasis švylys (Eriophorum gracile)
Lieknasis švylys (Eriophorum gracile).
Iliustracija
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Viksvuoliniai
( Cyperaceae)
Gentis: Švylys
( Eriophorum)
Rūšis: Lieknasis švylys
( Eriophorum gracile)
Binomas
Eriophorum gracile
W.D.J.Koch ex Roth [1]

Lieknasis švylys (Eriophorum gracile) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos švylių (Eriophorum) genties augalų rūšis. Paplitusi Europoje, išskyrus pietinę dalį, Šiaurės Vakarų Azijoje, Šiaurės Amerikoje.

Biologija redaguoti

Daugiametis, plonu šliaužiančiu šakniastiebiu, 10-45 cm aukščio žolinis augalas. Žydi gegužės-birželio mėn. Ant stiebo susiformuoja pūkuotas žiedynas. Augalas auga pavieniui ir kolonijomis, plinta sėklomis, kurias išnešioja vėjas, bei vegetatyviniu būdu.

Auga tarpinėse pelkėse ir liūnuose, rečiau – šarmingose ir šaltiniuotose žemapelkėse. Išnešiotos augalo sėklos geriausiai sudygsta ir sutvirtėja jauni augalai praardytoje samanų dangoje. Tokių buveinių poreikis sąlygoja rūšies retumą.

Populiacija Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje lieknasis švylys nuo 1962 m. įrašytas į Saugomų augalų rūšių sąrašus.[2]

Didesnės augavietės žinomos šiose pelkėse: Siberijos (Plungės raj.), Debesnų (Telšių raj.), Smalvykščio ir Raisto (Zarasų raj.), Žuvinto (Alytaus raj.) ir Liubelio (Lazdijų raj.) apyežerėse.[3] Rūšis nyksta sausinant ir eksploatuojant pelkes, rūgštėjant buveinėms (dėl globalinės taršos).

Šaltiniai redaguoti