Libano kedras

Libano kedras (Cedrus libani) – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi rytinių Viduržemio jūros pakrančių kalnų šlaituose (Libane, Turkijoje, Sirijoje, Kipre).

Tai visžalis, spygliuotis medis, kurio aukštis siekia iki 40 m, kamieno skersmuo iki 250 cm. Jauno medžio laja kūgiška, vėliau tampa paplokščia, su horizontaliomis šakomis. Spygliai 5-30 mm ilgio, susitelkę po 15-45. Kankorėžiai subręsta kas antrais metais, nuo apvaisinimo iki sėklų susidarymo praeina 12 mėnesių. Subrendę kankorėžiai būna 8-12 cm ilgio, 4-6 cm pločio.

Libano kedras gausiausiai auga 1000–2000 m aukštyje, kur sudaro grynus miškus arba persimaišo su juodąja pušimi, kilikiniu kėniu bei kadagiais.

Libano kedro mediena nuo senovės naudojama laivų, namų, rūmų statybai. Egiptiečiai naudojo medžio sakus mumifikacijai, o pjuvenų rasta faraonų kapuose. Medis Biblijoje minimas 76 kartus. Dėl intensyvaus kedrų kirtimo per istorijos bėgį, išliko tik nedidelės jų giraitės. Jau Romos imperatorius Hadrianas buvo nurodęs saugoti kedrų giraites Libane. Dabar vyksta šių medžių atsodinimas.

Libano kedras yra Libano nacionalinis simbolis, vaizduojamas ant šalies vėliavos ir herbo.

Šaltiniai

• 
  Kedrų giraitė Libane
• 
  Moteriški kankorėžiai
• 
  Dekoratyvinė veislė