Larix decidua var. polonica
Lenkinis maumedis (Larix decidua var. polonica)
Degsnės miško maumedyne augančio
Lenkinio maumedžio Larix decidua var. polonica
kamienas
Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Maumedis
( Larix)
Rūšis: Europinis maumedis
( Larix decidua)
Varietetas: Lenkinis maumedis
(Larix decidua var. polonica)
Binomas
Larix decidua var. polonica
(Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach, 1930

Europinio maumedžio Larix decidua varietetų
savaiminio paplitimo arealas:
     Alpinis maumedis Larix decidua var. decidua
     Karpatinis maumedis Larix decidua var. carpatica
     Lenkinis maumedis Larix decidua var. polonica

Lenkinis maumedis arba europinio maumedžio lenkinis varietetas (Larix decidua var. polonica) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties, europinių maumedžių (Larix decidua) rūšies spygliukus metantis, vienanamių medžių varietetas.

Lenkinio maumedžio, augančio Vroclavo universiteto botanikos sode, kamienas

Europinis maumedis (Larix decidua) ir jo varietetai redaguoti

Europinio maumedžio lenkinis varietetas (Larix decidua var. polonica) yra vienas iš trijų europinio maumedžio (Larix decidua) varietetų. Kiti du varietetai yra karpatinis maumedis (Larix decidua var. carpatica) ir alpinis maumedis (Larix decidua var. decidua). Botaninėje literatūroje karpatinis maumedis dažnai neišskiriamas kaip atskiras varietetas, o apibūdinamas kaip lenkinis maumedis. Visi europinio maumedžio varietetai tarpusavyje kryžminasi.

Iš kitų maumedžio rūšių europiniam maumedžiui artimiausi yra sibiriniai maumedžiai, su kuriais lengvai kryžminasi. Europinio maumedžio lenkinis varietetas Larix decidua var. polonica pagal morfologines savybes dažnai laikomas europinių ir sibirinių maumedžių tarprūšiu ir anksčiau botanikos klasifikacijoje lotyniškai buvo rašomas Larix sibirica subsp. polonica ir Larix polonica. Lenkų botanikas Marianas Raciborskis (1899), kuris pirmasis morfologiškai apibudino lenkinį maumedį, manė, kad lenkinis maumedis yra artimesnis sibiriniam maumedžiui, nei europiniam maumedžiui.[2] Remdamiesi kankorėžių forma, dalis botanikų mano, kad lenkinis maumedis yra europinių ir sibirinių maumedžių tarpinės grandies reliktas.[3]

Paplitimas Europoje redaguoti

Lenkiniai maumedžiai savaime paplitę Europos žemyno centre. Labai negausios jų populiacijos auga į šiaurę nuo vakarų Karpatų kalnų Vyslos upės baseino kalvotame ir lygumų reljefe ir į šiaurę nuo Varšuvos. Savaiminis ir kultūrinis aptinkamas vakarų Baltarusijos ir vakarų Ukrainos pakraščiuose netoli Lenkijos pasienio.

Savaiminio paplitimo teritorijoje lenkiniai maumedžiai labai reti, kadangi dėl labai vertingos medienos praeityje jie buvo intensyviai kertami. Dabar negausiai išlikę tik pavieniai ar nedidelėmis grupėmis apsupti beržų, ąžuolų bei kitų medžių, ir auga praeityje buvusių didelių sengirių likučiuose.[4]

Lenkijoje vertingiausi lenkinio maumedžio varieteto medynai auga 340–380 metrų aukštyje Šventojo Kryžiaus kalnuose bei Blizino apylinkių miškuose. 1952 m. jo medynai šioje vyr. girininkijoje sudarė 1915 hektarų, o 1957 m. jų plotas padidėjo iki 2600 hektarų. Pagal Baranskio (1957) ir Fabijonavičiaus (1960) duomenis, 200 metu amžiaus medžiai siekia 40 metrų aukštį ir yra su 100 cm skersmens kamienais.[5]

Augavietės redaguoti

Lenkiniai maumedžiai savaime auga kalvotame ir lygumų reljefe. Savaiminio paplitimo areale lenkinių maumedžių augavietės dažniausiai aptinkamos nuo 150 m iki 650 m aukštyje.

Lietuvoje redaguoti

Iš visų maumedžių rūšių, lenkinis maumedis yra nuo Lietuvos ribų arčiausias savaime augantis varietetas.

Lietuvoje europinių maumedžių statusas iki galo nėra aiškus ir ginčytinas. Dalis naujų botanikos šaltinių teigia, kad tai yra introdukuota rūšis (lenkinis varietetas).

Savaiminių maumedynų, tarp jų ir europinio maumedžio, Lietuvoje nėra išlikę, bet durpynuose prie Anykščių ir už Jonavos rastos žiedadulkės įrodo buvusį kur kas platesnį europinių maumedžių augimo arealą Lietuvoje priešistoriniu laikotarpiu. Kadangi europinio maumedžio žiedadulkės neturi oro pūslelių, tad netoli Anykščių jos negalėjo būti atneštos iš tolimesnių vietovių, bet turėjo būti iš vietinių, aplinkui augusių medynų.

Remiantis 1911 metų žemėlapiais, lenkinių maumedžių riba XIVXVI a. ėjo iš vakarų į rytus palei Nemuną iki Kauno, o toliau nuo Kauno per Aukštadvarį link Lydos (Brokgauz, Efron, 1911–1916), tai yra, maumedžiai augo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, kur vėliau buvo išnaikinti. Pagal lenkų miškų apžvalgininką A. Polujanskį (1854), XIX a. maumedžiai natūraliai augo nedidelėmis giraitėmis Užnemunėje, Kalvarijos ir Marijampolės apskrityse apie Prienus, Vištytį bei kitose vietose.

Išnykus ankstesnėms maumedžio populiacijoms, XIX a. pradžioje Lietuvoje buvo pradėta juos plačiau įveisti. 1841 m. iš Lenkijos Švento Kryžiaus kalnų regiono buvo pradėtos įvežti sėklos ir apie 1849 m. iš ten gautų sėklų ir išaugintų sodinukų buvo įveistas pirmas maumedynas Degsnėje – Degsnės maumedynas. Iš Lenkijos maumedžių sėklos retkarčiais buvo atvežamos iki 1953 m. į Marijampolę, Seirijus, Griškabūdį, Kidulius, Buktą, Šlienavą, Pilviškius.

Tad, remiantis istoriniais šaltiniais, galima daryti išvadą, kad europiniai maumedžiai, o tiksliau jų lenkinis maumedžio varietetas, yra vietinė, savaiminė medžių rūšis pietų Lietuvoje, kuri buvo išnykusi ir nuo XIX a. pradžios šalyje reintrodukuota.

Lietuvoje europiniai maumedžiai vis dažniau sodinami šalies miškuose, daug augančių nuo seno pasitaiko parkuose, sodybose. Degsnės maumedynas, esantis Prienų rajone, 2 km į šiaurę nuo Balbieriškio, yra didžiausias maumedynas Lietuvoje. Čia maumedžiai dauginasi savaime.

Nuo XX a. antros pusės prasidėjus klimato pokyčiams, tai yra, šylant pasaulio ir Lietuvos klimatui, lenkinis maumedis iš visų maumedžių rūšių yra perspektyviausias ir lengvai gali plisti savaime Lietuvos miškuose.

Matmenys redaguoti

Lenkiniai maumedžiai yra aukšti medžiai. Degsnės maumedyne augantis Larix decidua var. polonica varieteto bevardis Degsnės miško maumedis yra aukščiausias medis Lietuvoje ir galbūt aukščiausias šio varieteto maumedis Europoje. Jo aukštis 49 m,[6][7] skersmuo 1,3 m aukštyje 59 cm. Tai ganėtinai jaunas medis, manoma, kad jis yra apie 158 metų amžiaus (2018 m. duomenimis).

Palyginimui, šiuo metu aukščiausias europinis maumedis (Larix decidua) yra alpinio varieteto Larix decidua var. decidua medis, augantis Bavarijoje (Vokietija), jo aukštis 53,80 m (išmatuotas lazeriu).[8]

Požymiai redaguoti

Savo išvaizda lenkinis maumedis panašus į alpinį maumedį, tačiau lenkinio maumedžio antrosios eilės šakutės plonos, svyrančios žemyn ir šviesiai gelsvos spalvos.

Lenkinio maumedžio laja reta, plačiai kūgiška, senų medžių ritiniška ar netaisyklinga. Kamienas tiesus. Žievė stora, giliai išilgai suaižėjusi, paprastai rausvai rudo atspalvio. Žydi balandžiogegužės mėnesiais. Lenkinio maumedžio kankorėžiai mažesni už alpinio maumedžio varieteto kankorėžius – 1,5–2,5 cm ilgio ir apvaloki. Jų sėkliniai žvyneliai šaukštiškai išgaubti, panašiai kaip sibirinio maumedžio. Kankorėžiai subręsta rugsėjospalio mėnesiais. Lenkinio maumedžio sėklytės 3–4 mm ilgio ir su sparneliais – žymiai mažesnės už sibirinio maumedžio sėklas ir nežymiai už alpinio maumedžio varieteto sėklas. Sėklas lengvai išbarsto rudenį, tuojau joms prinokus. Lenkinių maumedžių spygliai minkšti, žali, rudenį pagelsta, o artėjant žiemai nukrenta. Dauginasi sėklomis.

Augimas redaguoti

Lenkiniai maumedžiai auga greitai, bet greičiausiai 25-35 metų amžiaus medžiai. Jie greičiau auga ne tik už alpinių maumedžių varietetą (anot V. Ramanausko, Lietuvos dendrologų draugija), bet ir greičiau už plačiai Lietuvoje paplitusias paprastąsias pušis ir paprastąsias egles.

Amžius redaguoti

Lenkiniai maumedžiai yra ilgaamžiai medžiai – gyvena daugiau kaip 500 metų. Pavyzdžiui, Alpių kalnuose augančiam senam europinio maumedžio alpinio varieteto (Larix decidua var. decidua) medžiui atlikus skersinį pjuvį (neskelbta, gyvam ar nudžiuvusiam medžiui), buvo suskaičiuotos 986 metinės rievės. Apie Alpių kalnus yra ir daugiau panašaus amžiaus labai senų medžių.[9]

Atsparumas ir reiklumas redaguoti

Lenkinis maumedis nemėgsta užpelkėjusių vietovių, vidutiniškai atsparus užterštam miestų orui. Gali išgyventi esant -36 °C -40 °C minusinei temperatūrai. Lenkinio maumedžio varietetas yra labiau atsparesnis vėžiui, nei alpinio maumedžio varietetas.

Mediena ir panaudojimas redaguoti

Lenkinio maumedžio mediena su tamsiu branduoliu, lyginant su kitų pušūnų rūšimis, yra sunki, tvirta ir labai patvari, bet gana šakota. Lenkinių maumedžių mediena nepūna vandenyje, todėl tinka povandeninei statybai, tiltų poliams, laivams ir statybose. Dėl gana greito augimo tempo, lenkinis maumedis tinkamas parkų apželdinimui bei plantacinei miškininkystei.

Lotyniški sinonimai redaguoti

Lenkinio maumedžio dabartinis oficialus mokslinis pavadinimas – Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach, 1930[10]. Iki šiol buvo naudoti ir kiti pavadinimai:

  • Larix decidua subsp. polonica (Racib. ex Wóycicki) Domin, 1931[11]
  • Larix polonica Racib. ex Wóycicki, 1912
  • Larix × polonica Racib.[12]
  • Larix sibirica subsp. polonica Sukaczev

Taip pat skaityti redaguoti

Šaltiniai redaguoti

 
  1. „IUCN Red List - Larix decidua var. polonica. IUCN Red list.
  2. epsilon.slu.se / STUDIA FORESTALIA SUECICA Nr17, 1964. Archyvuota kopija 2017-02-11 iš Wayback Machine projekto.; Caryotye analysis of Siberian larch (Larix sibirica Ledb. and Larix sulcaczezoii Dyl.) Karyotypanalys av sibirisk lärk by MYLAN SIMAK
  3. mustila.fi / Larix decidua var. polonica – Polish larch Archyvuota kopija 2017-02-13 iš Wayback Machine projekto.
  4. threatenedconifers.rbge.org.uk / Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach-Larsen
  5. LENKINIS MAUMEDIS (LARIX POLONICA RACIB.) LIETUVOJE; V.Ramanauskas, Lietuvos dendrologų draugija
  6. zurnalasmiskai.lt / Žurnalo „Miškai“ priedas „Gamtos lobiai“, 2012 birželis
  7. akademijosarboristai.lt / Aukščiausias Lietuvos medis – maumedis (Europinis maumedis/Larix decudua/ European Larch)
  8. monumentaltrees.com / European larch close to Richthof
  9. monumentaltrees.com / The thickest, tallest, and oldest European larches (Larix decidua)
  10. theplantlist.org / Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach Archyvuota kopija 2019-06-01 iš Wayback Machine projekto.
  11. theplantlist.org / Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach Archyvuota kopija 2019-06-01 iš Wayback Machine projekto.
  12. theplantlist.org / Larix × polonica Racib. Archyvuota kopija 2021-09-06 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti