Lenino mauzoliejus
Lenino mauzoliejus – Vladimiro Lenino paminklas-kapavietė Raudonojoje aikštėje prie Kremliaus sienos Maskvoje. Mauzoliejus yra laiptinės piramidės formos, kiek panašus į egiptietiškas piramides ir zikuratus.
Pastato istorija redaguoti
Pirmasis mauzoliejus buvo medinis, kubo formos. Jis pastatytas V. Lenino laidotuvėms (1924 m. sausio 27 d.). Dabartinis mauzoliejus pastatytas 1929–1930 m. pagal Aleksejaus Ščiusevo projektą. Tai 24 m ilgio, 12 m aukščio lakoniškų formų gelžbetoninio karkaso statinys mūrinėmis sienomis ir tamsiai raudono granito, marmuro, porfyro ir juodo labradorito apdaila. Pastato centre juodo labradorito monolite raudono kvarcito raidėmis išdėliotas užrašas „Ленин“ („Leninas“). Šalia mauzoliejaus įrengtos 10 000 svečių talpinančios tribūnos, už jo – kapavietės. Pastato viduje yra vestibiulis ir 100 m² ploto gedulinga salė, kurioje padėtas sarkofagas su V. Lenino kūnu. 1945 m. virš įėjimo pastatyta centrinė tribūna, 1973 m. įrengtas neperšaunamas sarkofagas.
Iki 1993 m. konstitucinė krizės Rusijoje prie įėjimo į mauzoliejų buvo garbės sargybos postas Nr.1, kuris keitėsi kas valandą, mušant Kremliaus kurantams. Vėliau šis postas įrengtas prie Nežinomojo kareivio kapo.
Lankymas redaguoti
SSRS gyvavimo metu patekti į mauzoliejų laukdavo didžiulės lankytojų eilės. Šiuo metu jis veikia antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais nuo 10 iki 13 val.
Papildoma informacija redaguoti
- Vokietijos-SSRS karo metu V. Lenino kūnas iš mauzoliejaus buvo išvežtas į Tiumenę, o mauzoliejaus pastatas užmaskuotas jį apstačius mediniu namu.
- 1953–1961 m. tai buvo Stalino-Lenino mauzoliejus.
- Mauzoliejui ir sarkofagui ne vieną kartą buvo bandyta pakenkti. 1967 m. rugsėjo mėn. Kauno gyventojas Krysanovas susisprogdino mauzoliejaus viduje. Incidento metu žuvo keletas žmonių.[1]
