Lamija (miestas)

miestas Graikijoje
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


Lamija (gr. Λαμία) – miestas vidurio Graikijoje, 180 km į šiaurės vakarus nuo Atėnų, Sperchijo slėnyje; Centrinės Graikijos periferijos ir Ftiotidės nomo administracinis centras. Transporto mazgas. Apylinkėse verčiamasi žemės ūkiu. Yra tvirtovė (akropolis), katedra. Veikia universitetas.

Lamija
gr. Λαμία
Miesto reginys
Lamija
Lamija
38°54′00″ š. pl. 22°26′00″ r. ilg. / 38.90000°š. pl. 22.43333°r. ilg. / 38.90000; 22.43333 (Lamija (miestas))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Graikijos vėliava Graikija
Periferija (regionas) Centrinės Graikijos periferija
Nomas Ftiotidės nomas
Gyventojų (2011) 64 716
Plotas 413 km²
Tankumas (2011) 157 žm./km²
Altitudė 50 m
Vikiteka Lamija

Istorija redaguoti

Miesto vardas kildinamas nuo Poseidono dukters Lamijos. Vietovė gyvenama nuo bronzos amžiaus. Antikoje buvo svarbus miestas, nes valdė Termopilų perėją. Lamijos karo metu (323–322 m. pr. m. e.) tarp makedonų ir sukilusių graikų, šiame mieste pasislėpė makedonų regentas Antipatras. VVI a. miestas nunyko. VII a. miestą užkariavo slavai ir pavadino Zetunijumi (Ζητούνιον). 997 m. šalia miesto įvyko svarbus Sperchijo mūšis tarp Bizantijos ir Bulgarijos. 1204 m. miestą užkariavo frankai, pavadino Girtonu (Girton), atstatė tvirtovę. 13181391 m. miestą valdė katalonai ir vadino El Cito. XV a. Lamija užkariauta Osmanų ir vadinta Izedinu (İzzeddin).

Sportas redaguoti

Futbolas redaguoti