Kvapusis muskatmedis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kvapusis muskatmedis (Myristica fragrans) – muskatmedinių (Myristicaceae) šeimos augalų rūšis, kilusi iš Bandos salų (Molukai, Indonezija). Dabar auginamas Pietų, Pietryčių Azijoje, Pietų Amerikoje, Rytų Afrikoje, Madagaskare.

Kvapusis muskatmedis tai 10-15 m aukščio visžalis medis. Lapai paprastieji, lygiakraščiai, iš viršaus tamsiai žali, apačioje šviesūs, pūkuoti. Žiedai gelsvai balti, dvinamiai, susitelkę į žiedynus, augančius iš lapų pažastų. Vaisius – mėsinga, rutuliška, oranžiškai geltona uoga. Vaisiui prinokus odelė suaižėja į dvi dalis ir pasirodo tamsiai ruda sėkla.

Kvapiojo muskatmedžio sėkla vadinama muskato riešutu ir yra populiarus prieskonis. Joje yra bent 3 % eterinių aliejų (pinenas, geraniolis, eugenolis, dipentenas, linalolis, safrolis, miristicinas ir kt.), 40 % augalinių riebalų, 20 % krakmolo, tai pat pigmentų, saponinų ir pektinų. Veiklioji medžiaga miristicinas, suvartojus didelį jos kiekį, turi haliucinogeninių ir pykinimą sukeliančių savybių. Muskatinis riešutas turi būdingą malonų kvapą, skonis pradžioje švelnus, vėliau tampa aštrus. Jo dedama į įvairius patiekalus, uogienes, gėrimus, kompotus ir kt. Turi apetitą sukeliančių savybių. Iš muskatinių riešutų gautas eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje, vaistų gamyboje.

Iki didžiųjų geografinių atradimų į Europą pakliūdavo tik nedideli muskato riešutų kiekiai, gauti per arabų pirklius, ir buvo vertinami labai didelėmis kainomis. XVI a. pr. portugalams užėmus Molukų salas, muskato riešutai imti gabenti didesniais kiekiais. XVII a. prekybą perėmė olandai. Britams pavyko įveisti muskatmedžius savo kolonijose ir taip pat pradėti prekybą. Dabar pagrindiniai muskato riešutų tiekėjai yra Indonezija, Grenada, Malaizija, Papua Naujoji Gvinėja.

• 
  Požymiai
• 
  Lapai
• 
  Vaisiai
• 
  Muskato riešutai
•