Kurmaičiai
Kitos reikšmės – Kurmaičiai (reikšmės).
| Kurmaičiai | ||
|---|---|---|
  Kurmaičiai |
||
| 55°55′55″š. pl. 21°15′58″r. ilg. / 55.932°š. pl. 21.266°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | |
| Gyventojų | 557 | |
 Vikiteka |
Kurmaičiai | |
Kurmaičiai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kretingos, abipus Akmenos upės (Kurmaičių ir Padvarių tvenkinių). Seniūnaitijos centras. Veikia pradinė mokykla (nuo 1993 m.), biblioteka (nuo 1956 m.), kultūros namai (nuo 1961 m.), medicinos punktas, paštas (LT-97017) (nuo 1960 m.), UAB P. Varkojis ir Ko, UAB Navaba, AB Vievio paukštynas filialas. Kaimo vakariniu pakraščiu eina Kretingos–Skuodo geležinkelis.
Istorija redaguoti
Pirmieji gyventojai kaime apsigyveno neolite. Apie tai liudija virvelinės keramikos kultūros vyro kapas su laiviniu kovos kirviu,[2] rastas žvyro karjere.
Gausi bendruomenė gyveno I tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje – I tūkstantmečio I pusėje. Ją mena išlikę pilkapiai, kapinynas ir piliakalnis, kuriame taip pat veikė alkvietė.
Rašytiniuose šaltiniuose Kurmaičiai pirmą kartą paminėti 1566 m. Kaimo pavadinimas asmenvardinės kilmės, kilęs iš pirmojo naujakurio Kurmio vardo. Kaimas priklausė Kretingos valsčiui ir buvo vaitijos centras. Valstiečiai valdė 75 valakus žemės, iš kurių 54 valakai buvo ariami. 1566 m. kaime gyveno 82, 1572 m. – 48 šeimos. XVIII a. kaimo žemių pietinėje dalyje įsikūrė vienkieminis Tintelių užusienis, pirmąkart paminėtas 1771 m.
XVI–XIX a. kaimas turėjo 4 kapines, kurių ankstyviausios yra pietiniame pakraštyje, prie Akmenos upės, į tvenkinį įsiterpiančiame kyšulyje.[3]
1827 m. kaime buvo 30 katalikų kiemų, 1846 m. – 28 dūmai, 1857 m. – 20 katalikų kiemų. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius grafui Nikolajui Zubovui mokėjo 113 valstiečių. Nuo 1861 m. kaimas buvo Kretingos valsčiaus Kurmaičių seniūnijos, o 1940–1941 ir 1944–1968 m. – Kurmaičių apylinkės administracinis centras.[4]
1935–1937 m. išskirstytas į vienkieminius ūkius.[5] Tarpukariu Kurmaičiuose pradėjo veikti didžiausias Kretingos apskrityje žvyro karjeras. Iš jo link Kretingos buvo nutiestas siauras geležinkelis, kuriuo buvo gabenamas žvyras geležinkelio Telšiai–Kretinga statybai ir kt. poreikiams. Kasant žvyrą karjere buvo aptiktas mamuto dantis bei neolito laikotarpio žmogaus kapas. Prieš karą ir pokariu kaimo pietiniame pakraštyje prie Akmenos upės stovėjo vandens malūnas.
1948–1951 m. į Sibirą ir Rusijos Tolimuosius Rytus buvo ištremta 46 žmonės – Baltmiškių, Baužių, Beržanskių, Bružų, Dauginčių, Jonušų, Juškų, Kiesų, Markų, Šilų šeimos, A. Katkus ir L. Šikšnienė.[6]
1949 m. įkurtas „Žemaičių tiesos“ kolūkis (pirmasis pirmininkas Pranas Perkumas). Vietoje jo 1959 m. įsteigtas Kurmaičių tarybinis ūkis (pirmasis direktorius Jonas Jonuškis), kuris 1966 m. pertvarkytas į paukštininkystės tarybinį ūkį. Kaime buvo pastatyta lentpjūvė, paukštininkystės kompleksas, atidarytas ryšių skyrius, biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas, vaikų darželis (1981 m.).[7] 1988 m. apie kaimą susuktas dokumentinis filmas.
Vykdant agrarinę reformą, paukštininkystės ūkis buvo išskaidytas į žemės ūkio bendroves, o paukštyno kompleksą 1995 m. įsigijo AB „Vievio paukštynas“.
1994 m. verslininkas Pranas Varkojis įkūrė UAB P. Varkojis ir Ko, kuri užsiima medinių langų, durų, baldų, sodo namelių gamyba.[8]
1995 m. gyvenvietės centre Tūbausių bažnyčios kunigo, pranciškono tėvo Leopoldo Šeifelės iniciatyva pastatytas kaimo kryžius (2008 m. atnaujintas), simbolizuojantis lietuvių tautos kančias ir viltis.[9]
2002 m. pradėjo UAB Navaba skalbykla, teikianti ekologiškas skalbimo paslaugas.[10] Tais pačias metais Tūbausių kaimo pagrindinė mokykla reorganizuota į Kurmaičių pradinę mokyklą.[11]
2003 m. įregistruota kaimo bendruomenės centras Kurmaičiai.[12]
Gyventojai redaguoti
 | |||||||||
| 1827 m. | 1857 m. | 1902 m.[13] | 1923 m.sur.[14] | 1959 m.sur.[15] | 1970 m.sur.[16] | 1979 m.sur.[17] | 1985 m.[18] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 231 | 184 | 271 | 339 | 353 | 381 | 474 | 538 | ||
| 1989 m.sur.[19] | 2000 m. | 2001 m.sur.[20] | 2004 m. | 2005 m. | 2011 m.sur.[21] | 2021 m.sur.[22] | - | ||
| 673 | 750 | 646 | 781 | 796 | 564 | 557 | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės redaguoti
Kurmaičiuose gimė:
- Sandra Janušaitė, operos solistė;
- Daiva Katkutė (g. 1969 m.), literatė;
- Augustinas Kiesas (1922–1950), Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo kuopos vadas;
- Irena Šilaitė–Šertvitienė (1937–2001), poetė.
Sportas redaguoti
1971–1980 m. gyvavo kaimo futbolo komanda FK Kurmaičiai, kuri 1971 m. TSRS kaimo pirmenybėse užėmė 2-ąją vietą.
Kultūros paveldas redaguoti
- Piliakalnis, vadinamas Pilale (I a. pr. m. e. pabaiga – III a.);
- Pilkapynas (V–I a. pr. m. e.);
- Pilkapis, vadinamas Pilale (I tūkstantmetis pr. m. e.);
- Kapinynas (II a. pr. m. e. – IV a.);
- Kapinynas (V–VIII a.);
- Senosios kapinės, vadinamos Markapiais, Pilale (XVI–XVIII a.);
- Senosios kapinės, vadinamos Markapiais, Senkapiais (XVII–XIX a.);
- Senosios kapinės, vadinamos Švedine (XVII–XVIII a.);
- Senosios kapinės, vadinamos Prancūzkapiais (XIX a.);
- Etnoarchitektūrinis svirnas (1797 m.);
- Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos ir Kristaus skulptūromis, D. ir A. Tiškų sodyba (koplytėlė – XX a.; skultūros – XIX a.);
- Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Švč. Lurdo Marijos skulptūra, D. ir A. Mickų sodyba (XX a. I p.);
- Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra, J. Šalnienės sodyba (1930 m.; perstatyta 1979 m.);
- Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, A. ir V. Mickų sodyba (koplytėlė – 2000 m., skulptūra – XIX a. pab.);
- Monumentalus kryžius, kaimo centre (meistrai R. Mažeika, R. Bružas; 1995 m.; atnaujintas 2008 m.);
- Monumentalus kryžius, S. ir J. Steponkų sodyba (meistrai R. Mažeika, A. Puškorius, 1992 m.).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Kurmai�?ių_km.&valsc=Kretingos_vals.&byla=18&id=2826 Valstybės archeologijos komisjos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – Ap. 1, b. 18. – L. 41] Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Irena Šeškevičienė. Ar Kurmaičiai galėjo būti Kretingos miesto pradžia. – Pajūrio naujienos – 2010, rugpjūčio 17
- ↑ Kurmaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 306 psl.
- ↑ Rimanta Žilinskienė. Kurmaičių praeities senųjų kaimo gyventojų pasakojimuose. – Kurmaičiai, 2008[neveikianti nuoroda]
- ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993
- ↑ Rimanta Žilinskienė. Kurmaičių istorija ateičiai. – Kretinga, 2007 m.[neveikianti nuoroda]
- ↑ www.varkojis.lt
- ↑ Audronė Puišienė. Kurmaitiškiai atnaujino savojo kaimo simbolį. – Pajūrio naujienos – 2008, liepos 11
- ↑ UAB Navaba – skalbykla Kretingoje
- ↑ „Kretingos r. Kurmaičių pradinė mokykla - enciklopedija“. 2018-12-10. Nuoroda tikrinta 2024-03-02.
- ↑ Kurmaičių kaimo bendruomenės centras Kurmaičiai. – Rekvizitai.lt
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kurmaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 258 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Kurmaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 445-446
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos redaguoti
- Vitalija Vitkauskienė. Valstybė verslininkui – kaip piktoji pamotė. – Pajūrio naujienos – 2006, kovo 24
- Irena Šeškevičienė. Kurmaičių paukštidės pavirs dedeklių „kotedžais“. – Pajūrio naujienos – 2008, lapkričio 7
- Diana Jomantaitė. Kurmaičių mokykloje – trys šventės. – Pajūrio naujienos – 2009, birželio 2
- Kurmaičių mokykloje – trys šventės. – Vakarų ekspresas: Vakarų Lietuva – 2009, birželio 3
- Irena Šeškevičienė. Motociklais iki šiauriausio ir piečiausio Europos taškų. – Pajūrio naujienos – 2011, balandžio 26