Kunigaikščio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys

Kunigaikščio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys (ukr. Кімната історичної пам'яті князя Федора Коріятовича) – nuolatinė ekspozicija Mukačėvės istorijos muziejuje, esančiame Palanoko pilyje, pasakojanti apie lietuvių kunigaikščio Teodoro Karijotaičio, kuris buvo vienas iš tvirtovės statytojų, Podolės valdovo ir Mukačėvės dominijos valdovo, istorinį kelią.

Palanoko pilis Užkarpatėje

Koncepcija ir sukūrimo istorija redaguoti

Memorialinis kambarys yra bendras Ukrainos ir Lietuvos projektas, kuris buvo pristatytas 2016 metų gruodžio 8 dieną Mukačėvės Palanoko pilyje. Pristatymo metu buvo perduotas pirmasis būsimos parodos eksponatas – kunigaikščio Teodoro Karijotaičio portreto kopija, kurios originalas, sukurtas nežinomo XVII amžiaus menininko, saugomas Mukačėvės Mikalojaus moterų vienuolyne.[1][2]

Užbaigtos ekspozicinės erdvės atidarymas įvyko 2018 m. spalio 5 d., jame dalyvavo tuometinis Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, Mukačėvės meras Andrijus Baloha, Lietuvos ir Ukrainos mokslininkai bei visuomenės veikėjai.[3][4]

Vilniaus universiteto profesorius dr. Alfredas Bumblauskas papasakojo, kad jo apsilankymo Mukačėvėje 2006 m. metu pilies gidai pristatė Teodorą Karijotaitį kaip „rusų kunigaikštį“, nors jis Didžiojo kunigaikščio Gedimino ainis. Taigi kuriant parodą buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos didiko, kurio veikla padarė didelę įtaką ir paliko svarbų kultūrinį ir istorinį paveldą šiuolaikinėje Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Vengrijoje, asmenybę, politines ir religines pažiūras.[5]

Atsižvelgiant į tiriamus Karijotaičio gyvenimo laikotarpius, ekspoziciją sudaro trys skyriai: kunigaikštis Teodoras Karijotaitis – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino anūkas; kunigaikščiai KarijotaičiaiPodolės valdovai; Teodoras Karijotaitis – Mukačėvės dominijos Užkarpatėje valdovas.

Nuolatinė ekspozicija sukurta remiantis Josypo Kobalio, Genutės Kirkienės, Ruslano Pidstavkos, Alfredo Bumblausko, Ingos Leonavičiūtės ir Lietuvos visuomeninės organizacijos „Istorinės atminties akademija“ istoriniais tyrimais, atliktais Lietuvos-Ukrainos visuomenės organizacijos „Rytų Europos bendradarbiavimas“ (angl. East European Cooperation, ukr. Східноєвропейське співробітництво) projektų apimtyje, parėmus Lietuvos kultūros tarybai prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

Kambario ekspozicijos koncepcijos autorė yra visuomenės organizacijos „Rytų Europos bendradarbiavimas“ direktorė Beatričė Beliavciv.[6]

Kambarys suprojektuotas Lietuvos garbės konsulo Užhorode ir Užkarpatės srityje Viktoro Harapkos sumanymu ir lėšomis naujo Europos Tarybos kultūrinio kelio ir Gediminaičių dinastijos paveldo išsaugojimo kontekste.

Interjeras redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „Mukačevės pilis Užkarpatėje – Gedimino anūko tvirtovė, menanti LDK laikus“. LRT. Nuoroda tikrinta 2021-12-11.
  2. „У мукачівському "Паланку" презентували "Кімнату історичної пам’яті князя Федіра Корятовича"(ФОТО) @ Закарпаття онлайн“. Закарпаття онлайн. Nuoroda tikrinta 2021-12-11.
  3. „Mukačėvės pilyje atidarytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vaikaičio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys“. Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje. Nuoroda tikrinta 2021-12-11.[neveikianti nuoroda]
  4. „Відбулося відкриття мемореальної кімнати князя Корятовича (ФОТО)“. www.chas-z.com.ua. Suarchyvuotas originalas 2021-10-25. Nuoroda tikrinta 2021-12-11.
  5. „Mukačėvės pilyje Ukrainoje atidarytas kunigaikščio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys“. Voruta.lt. Nuoroda tikrinta 2021-12-11.
  6. „Mukačėvės pilyje Ukrainoje atidarytas kunigaikščio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys“. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Suarchyvuotas originalas 2021-12-09. Nuoroda tikrinta 2021-12-11.

Nuorodos redaguoti

  1. Mukačevės pilis Užkarpatėje – Gedimino anūko tvirtovė, menanti LDK laikus LRT leidinys (2016.10.31)
  2. Mukačevės pilyje Ukrainoje atidarytas Kunigaikščio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys // Dirva, 2018.10.16, 8 p.
  3. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos svetainė Archyvuota kopija 2021-12-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. Lietuvos Respublikos ambasados ​​Ukrainoje svetainė[neveikianti nuoroda]