Kumos–Manyčiaus įduba
Kumos–Manyčiaus įduba (rus. Кумо-Манычская впадина) – tektoninė įduba pietų Rusijoje. Skiria Prieškaukazę nuo Rytų Europos lygumos (Jergenius nuo Stavropolio aukštumos), jungia Kubanės-Paazovės ir Pakaspijo žemumas.[1] Plotis iki 20–30 km (centrinėje dalyje 1–2 km), ilgis virš 500 km. Per Kumos–Manyčiaus įdubą teka Vakarų Manyčius, Rytų Manyčius, Kuma, Kumos–Manyčiaus kanalas. Yra druskingų ežerų (didžiausias Manyč–Gudilo), tvenkinių (Proletarsko, Vesiolo, Ust Manyčiaus, Čograjaus).
Kumos–Manyčiaus įduba yra senovinės protakos, jungusios Kaspijos ir Juodąją jūras reliktas. Pagal vieną iš variantų, Kumos–Manyčiaus įduba vedama geografinė riba tarp Europos ir Azijos[2] (dabar dažniau nukeliama į pietus iki Kaukazo).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kumos–Manyčiaus įduba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ Европа,Большая советская энциклопедия, T. IX (Евклид—Ибсен). – Москва: Советская энциклопедия, 1972