Kultuvė – praeityje plačiai naudotas buityje medinis įnagis, lentelė su kotu skalbiniams (drabužiams, audeklams, baltiniams) upėse, ežeruose velėti.[1] Skalbimo metu kartu naudojo ir medines rintes skalbiniams trinti. Pasitiesusios skalbinius ant lentos ar liepto, skalbėjos kultuve juos velėdavo – daužydavo, kad būtų minkštesni. Drabužiams užmerkti ir skalbti pasitelkdavo skobtines geldas.

Ornamentuota kultuvė

Aprašymas redaguoti

 
Kultuvė, pavaizduota Kulautuvos herbe

Kultuvė primena kiek išlenktą lentelę su rankena. Ji sudaryta iš pleišto formos lentelės ir koto (rankenos). Skalbimui eketėse žiemą buvo naudojamos su ilgesniu (iki 1 m) kotu. Lentelė būna prie koto siaurėjanti ir storėjanti. Kad skalbėjai kultuvė neišsprūstų iš rankų, padarydavo ją su pakreiptu kotu. Lentelės viršutinė ir jungiančioji su kotu dalis neretai buvo puošiama ornamentais geometriniais, augaliniais, gyvūniniais motyvais – geometriniu raštu, atliekamu kontūrinio įpjovimo linijomis. Jie būna labai įvairūs: nedideli įpjovimai ir sudėtingos segmentinės žvaigždės. Kartais būdavo išpjaustomi padarymo metai, inicialai. Praeityje daugelį buities darbų moterims tekdavo atlikti talkų metu, todėl reikėjo turėti išsiskiriantį įnagį, kad nepasimestų. Kultuvę darydavo iš gluosnio, ievos, klevo.

Be skalbimo, kultuves naudodavo ir linų galvutėms nukulti, pupų, žirnių ankštims aižyti.

Kultuvė pavaizduota Kulautuvos herbe. Kauno rajono miestelio vardas siejamas su šiuo įnagiu, kadangi pasakojama, kad nuo seno moterys Nemune triukšmingai velėdavo skalbinius.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti