Kulmas

Kulmas (lenk. Chełmno) – miestas Lenkijoje, Kujavijos Pamario vaivadijoje, 40 km. į šiaurės rytus nuo Bydgoščiaus, prie tarptautinio kelio E75 Cešynas-Gdanskas. Apskrities centras. 20 822 gyventojai (2006 m.).

Kulmas lenk. Chełmno
Kulmo rotušė
Kulmas 53°21′57″ š. pl. 18°25′22″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Kujavijos Pamario vaivadija
Apskritis	Kulmo apskritis
Gyventojų (2006)	23 034
Plotas	13,56 km²
Tankumas (2006)	1 699 žm./km²
Tinklalapis	www.chelmno.pl
Vikiteka	Kulmas

Vandens bokštas

Geografija

Kulmas įsikūręs Vyslos dešiniajame krante, prie jos ir Frybos upių santakos. Nedidelis upių uostas. Išplėtota metalo dirbinių (baldų furnitūros, statybinių apkaustų), žemės ūkio mašinų dalių gamyba, siuvimo, baldų, maisto pramonė, amatai. Vienas iš Lenkijos turizmo bei piligrimystės centrų. Yra Krašto muziejus.

Istorija

Nuo X a. dabartinio miesto vietoje gyvavo prūsų gyvenvietė su pilimi, baltų Kulmo žemės istorinis centras. Nuo XI a. iki XII a. dėl Kulmo kovojo prūsai ir Mazovija (Mozūrija), kurį laiką buvo jos kaštelionijos centras. Mazovijos kunigaikštis Konradas I Mazovietis, vėl užvaldęs Kulmą, 1207 m. padarė jį savo sostine. Per lenkų kovas su prūsais 1217 m. miestas sunaikintas. Konradas, nepajėgdamas įveikti prūsų, 1228 m. Kulmą atidavė Vokiečių ordinui kaip atsparos punktą kovai su prūsais. 1232 m. kryžiuočiai pasistatydino mūro pilį, atkūrė miestą ir pavadino jį Kulmu. 1233 m. privilegija (atnaujinta 1251 m.) Kulmo miestiečiai gavo savivaldos teisę. 1234 m. popiežius Grigalius IX Vokiečių ordinui pripažino teise valdyti Kulmą ir visas užkariaujamas prūsų ir lietuvių žemes. 1251 m. popiežius Inocentas IV Lietuvą paskelbė Šv. Petro sosto nuosavybe ir pavedė Kulmo vyskupui Mindaugą karūnuoti Lietuvos karaliumi.

Dėl kolonistų ir patogaus prekybinio kelio Vysla miestas sparčiai plėtėsi, tapo amatų, prekybos centru. Kulmo teismas tapo aukščiausia teismine instancija visiems Vokiečių ordino miestams. Dėl to Kulme iš Magdeburgo teisės ilgainiui susiklostė Kulmo teisė.

Kulmą, kaip Vokiečių ordino agresijos bazę, 1242 m., 1243 m., 1262 m., 1273 m. puolė prūsai, lietuviai ir jotvingiai. 1230–1250 m. jis buvo svarbiausias Vokiečių ordino miestas, iki 1309 m.- krašto magistro, didžiojo magistro būstinė. Nuo 1282 m. priklausė Hanzos miestų sąjungai. Nuo XV a. vidurio, žlungant Vokiečių ordino valstybei, miesto reikšmė sumenko. Po Trylikos metų karo 1466 m. Torunės taikos sutartimi atiteko Lenkijai. Po 1772 m. Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo – Prūsijos karalystės miestas.

Nuo 1473 m. veikė garsi mokykla, 1692 m. pertvarkyta į akademiją. XIX a. vyko germanizacija, bet reiškėsi ir lenkų tautinis atgimimas, buvo keli jų kultūriniai centrai, veikė gimnazija, ėjo spauda lenkų kalba. Nuo 1883 iki 1991 m. veikė siaurojo geležinkelis linija iki Kornatuvo. Nuo 1902 m. vokiečiai Kulmą įtvirtino, pavertė karine tvirtove. Nuo 1920 m. Kulmas vėl priklausė Lenkijai. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo prijungtas prie Vokietijos, nužudyta apie 5000 Kulmo ir apylinkių gyventojų. Buvo svarbus lenkų antinacinio, o 1945–1949 m.- antikomunistinio pasipriešinimo centras.

Architektūra

Išlikęs viduramžių miesto planas, gotikinė gynybinė siena, statyta XIII a. antrajame dešimtmetyje – XIV a., XV a.-XVI a. rekonstruota. XIII a. pab. pastatyta Rotušė, kuri 1567–1572 m. įgavo vėlyvojo renesanso formas, dabar muziejus. Išlikę barokiniai, klasicistiniai XVII a. – XIX a. pastatai: misionierių seminarija, gyvenamieji namai, kareivinės ir kiti.

Bažnyčios:

• Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, statyta 1280–1320 m.
• Šv. Petro ir Povilo, statyta XIII a.-XIV a.
• Šv. Jokūbo Vyresniojo, statyta XIV a.
• Šventosios Dvasios, statyta 1290, rekonstruota 1311 m.
• Šv. Martyno koplyčia, statyta apie XIV a. vidurį
• Šaričių vienuolyno ansamblis, iki 1429 m. priklausęs cistersams, iki 1821 m. – benediktinams, kurį sudaro:
  • Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono bažnyčia, statyta apie 1290–1330 m. su barokinėmis koplyčiomis
  • Vienuolyno pastatas, statytas 1267- XIV a., rekonstruotas XVII a. ir 1888–1895 m.

Žmonės

Kulme gimė arba dirbo:

• Heincas Guderianas, Vokietijos karinis veikėjas, karybos teoretikas
• Kurtas Šumacheris, Vokietijos politikas

Galerija

• 
  Kulmo miesto panorama

Literatūra

• Biskup, Marian, Dzieje Chełmna i jego regionu. Zarys monograficzny, Toruń 1968
• Mansfeld Bogusław, Zespół zabytkowy Chełmna, Warszawa 1983
• Kwiatkowska Eugenia, Chełmno współczesne na tle jego przeszłości, Toruń 1984
• Kałdowski Jerzy, Ratusz w Chełmnie, Toruń 1984
• Chrzanowski Tadeusz, Kornecki Marian, Chełmno, Wrocław 1991