Kristupas Potockis
| Kristupas Potockis | |
|---|---|
| Potockiai | |
| |
| Herbas "Pilawa" | |
| Gimė | 1600 m. |
| Mirė | 1675 m. (~75 metai) |
| Tėvas | Andžejaus Potockio |
| Motina | Katerina Bučacka-Tvorovskytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Elena Valavičiūtė, Ana Dunina-Rajeckaitė |
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kristupas Potockis (apie 1600–1675) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis taurininkas (1645–1646 m.), Lietuvos didysis pastalininkis (1646–1653 m.), Lietuvos didysis stalininkas (1653–1658 m.), LDK raikytojas (1658–1661 m.), Lietuvos pataurininkis (1661–1675 m.), Lietuvos Tribunolo maršalka (1662, 1673 m.).
Biografija redaguoti
Lenkijos magnatų Potockių giminės atstovas, herbo „Piliawa“ savininkas. Kamenecko kašteliono Andžejaus Potockio (apie 1552–1609) nuo antros santuokos su Katerina Bučacka-Tvorovskyte vyresnysis sūnus.
Kilo iš Potockių giminės, kuri, iš esmės, užėmė valstybines pareigybes Lenkijos karalystėje. Per santuoką su Eleną Valavičiūte gavo valdyti Sidrą, Gardino paviete, Golvčino ir Naujojo Bychovo miestus, Taimanovo kaimą, Oršos paviete. Jam priklausė Zdzitaveco kaimas Bresto vaivadijoje.
1645 metais Kristupas Potockis gavo LDK taurininko pareigybę, 1646 metais tapo Lietuvos didžiuoju pastalininkiu. 1653 metais buvo paskirtas LDK stalininku, 1658 metais jį paskyrė Lietuvos didžiuoju raikytoju, 1661 metais tapo LDK pataurininkiu. 1662 ir 1673 metais du kartus buvo renkamas Lietuvos Tribunolo maršalka. Tip pat jį rinko pasiuntiniu į seimus.
Kristupas Potockis dalyvavo Chmelnickio sukilime, 1649 metais dalyvavo Loevo mūšyje. Karinių kampanijų 1654–1655 metais dalyvis, Rusijos-Lenkijos (1654–1667) karo metu. Buvo susijęs su Jonušu ir Boguslavu Radvilomis, bet atsisakė pasirašyti Kėdainių uniją su Švedija.
Išpažino kalvinizmą.
Šeima redaguoti
Apie 1643 metus vedė Eleną Valavičiūtę (m. 1649), Lietuvos didžiojo taurininko Petro Valavičiaus (m. 1624) ir Barboros Sapiegaiės, LDK taurininko, kunigaikščio Jono Golovčinskio našlės, dukterį. Antrą kartą vedė Aną Duniną-Rajeckaitę (m. po 1670), Aleksndro Chaleckio ir Gedeono Mykolo Tryznos našlę. Abiejuose santuokose palikuonių neturėjo.
Literatūra redaguoti
- Валерый Пазднякоў, Патоцкія // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. −792 с.: іл. С. 407. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2)