Kristijonas IX
Kristijonas IX (dan. Christian IX, 1818 m. balandžio 8 d. Gotorpas, Šlėzvigas – 1906 m. sausio 29 d. Kopenhaga) – 1863–1906 m. Danijos karalius.
| Kristijonas IX | |
|---|---|
| |
| Kristijonas IX | |
 | |
| Gimė | 1818 m. balandžio 8 d. Gotorpas, Šlėzvigas |
| Mirė | 1906 m. sausio 29 d. (87 metai) Kopenhaga |
| Palaidotas (-a) | Roskildės katedra |
| Tėvas | Vilhelmas fon Šlėzvigas-Holšteinas-Zenderburgas-Gliuksburgas |
| Motina | Luiza Karolina |
| Sutuoktinis (-ė) | Luiza Hessen-Kassel |
| Vaikai | Frederikas VIII, Aleksandra, Vilhelmas, Dagmara Gliuksburg, Thyra, Valdemaras |
 | |
| Valdė | 1863–1906 m. |
| Pirmtakas | Frederikas VII |
| Įpėdinis | Frederikas VIII |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
 Vikiteka |
Kristijonas IX |
Biografija redaguoti
Gliuksburgų dinastijos pradininkas. Kilęs iš šalutinės Oldenburgų linijos, hercogo Vilhelmo fon Šlėzvigo-Holšteino-Zenderburgo-Gliuksburgo sūnus, 1853 m. pripažintas bevaikio Frederiko VII įpėdiniu. Sūnūs Frederikas VIII ir Vilhelmas – Graikijos karalius Jurgis I. Duktė Aleksandra Danė – Didžiosios Britanijos karalienė. Duktė Dagmara – Rusijos imperatorienė Marija Fiodorovna, imperatoriaus Aleksandro III žmona, Nikolajaus II motina.
Valdymas redaguoti
1863 m. lapkričio mėn. patvirtino konstituciją, pagal kurią Šlėzvigas buvo prijungtas prie Danijos. Bet, pralaimėjusi 1864 m. karą su Prūsija ir Austrija Danija neteko ne tik Šlėzvigo, bet ir Holšteino bei Lauenburgo. Rėmė konservatorių mažumos vyriausybes, tik 1901 m. sudarė daugumą parlamente turinčios liberalų Venstre partijos vyriausybę.[1]
Palaidotas Roskildės katedroje.
Nuorodos redaguoti
Galerija redaguoti
|
|
| Kristijono IX šeima |
|---|
.jpg) |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kristijonas IX. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 76 psl.
Kristijonas IX
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Frederikas VII |
1863–1906 |
Po to: Frederikas VIII |