Krynkos

Kitos reikšmės – Krynkos (reikšmės).

Krýnkos ^[1] (lenk. Krynki, blrs. Крынкі) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Krynkų valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 24 km į pietryčius nuo Sokulkos ir 45 km į rytus nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas yra Balstogės aukštumose. Mieste įsikūręs Krynkų dekanatas, Krynkų Šv. Onos parapija ir Krynkų Dievo Motinos parapija. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. ir vaivadijos kelias Nr. .

Krynkos lenk. Krynki

Krynkų miestas

Krynkos 53°15′55″ š. pl. 23°46′19″ r. ilg. / 53.26528°š. pl. 23.77194°r. ilg. / 53.26528; 23.77194 (Krynkos)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Sokulkos apskritis
Valsčius	Krynkų valsčius

Meras	Bogusław Marian Panasiuk

Gyventojų (2006)	2 700
Plotas	3,85 km²
Tankumas (2006)	701 žm./km²

Pašto kodas	PL 16-120
Tinklalapis	www.krynki.pl/
Vikiteka	Krynkos

Istorija redaguoti

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė LDK. 1429 m. šioje vietovėje buvo pastatytas dvaras kaip skirtas sustojimui Krokuvos-Gardino kelyje. 1434 m. miesto apylinkėse įvyko Jogailos ir Žygimanto Kęstutaičio susitikimas. 1509 m. Žygimantas Senasis gyvenvietei suteikė Krynkų herbą, o 1522 m. davė leidimą naujos bažnyčios statyboms. 1569 m. gyvenvietė gavo miesto teises. 1706 m. mieste šiaurės karo metu buvo apsistojęs Švedijos karalius Karolis XII. Nuo XVI a. mieste pradėjo gyventi žydų bendruomenė. 1639 m. žydai gavo leidimą mieste pasistatyti sinagogą. 1789 m. mieste gyveno apie 700 žydų. Tuo metu tai buvo viena iš didžiausių žydų bendruomenių visame regione. Miesto apylinkėse yra medžiojęs karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. XVIII a. kai miestą pradėjo valdyti Antanas Tyzenhauzas miestas labai suklestėjo.

XIX a. mieste veikė tekstilės gamykla. 1860 m. atidaryta Liphartos tekstilės gamykla, kurioje dirbo 106 darbuotojai. 1878 m. mieste gyveno 3336 gyventojai iš kurių 80% buvo žydai. XX a. pabaigoje buvo Gardino apskrities miestelis, Krynkų valsčiaus centras.^[2]^[3]

1914 m. mieste gyveno 10000 gyventojų iš kurių 90 proc. buvo žydai. 1905 m. įvyko darbininkų sukilimas, kurio metu darbininkai trumpam užemė miesto valdžią ir paskelbė Krynkų Respubliką. Po I pasaulinio karo daugelis žydų išvyko į JAV ir Palestiną, miesto gyventojų skaičius sumažėjo per pusę. II pasaulinio karo metu didelė dalis žydų buvo ištremti ir nužudyti. 1950 m. iš miesto buvo atimtos miesto teisės, kurios 2009 m. buvo sugrąžintos. Mieste yra gyvenęs gudų rašytojas ir poetas Sokrat Janovič. 1975-1998 m. priklausė Balstogės vaivadijai.