Krasnojarsko kraštas
Krasnojarsko kraštas (rus. Красноярский край) – federacinis kraštas vidurio Rusijoje, Rytų Sibire. Sibiro federalinėje apygardoje. Jis yra antras pagal dydį regionas Rusijoje po Jakutijos užimantis 2,339,700 km² plotą, tai yra 13 % valstybės ploto. Šio krašto administracinis centras yra Krasnojarskas.
| Krasnojarsko kraštas Красноярский край | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+8) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Sibiro federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Rytų Sibiro | ||||||
| Administracinis centras | Krasnojarskas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Įkūrimo data | 1934 | ||||||
| Gyventojų | 2 846 475 (14) | ||||||
| Plotas | 2 366 797 km² (2) | ||||||
| - vandens % | 0,8 % | ||||||
| Tankumas | 1,2 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | RU-KYA | ||||||
 Vikiteka |
Krasnojarsko kraštasVikiteka | ||||||
Istorija redaguoti
Kraštas buvo įkurtas 1934 metais taip pat įskaitant Taimyriją, Evenkiją ir Chakasiją. 1991 metais, Chakasija atsiskyrė ir tapo Rusijos federacijos respublika.
Stalino laikais daug rusų, ukrainiečių, baltarusių, lietuvių, latvių, estų ir kitų tautybių žmonių buvo areštuota ir ištremta į Krasnojarsko regioną tremčiai.
Lietuviai redaguoti
1941 m. birželio mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos į Krasnojarsko lagerių grupę (Kraslag), Rešiotus ištremta apie 2000 Lietuvos gyventojų, į Norilsko lagerį apie 500, daugiausia Lietuvos karininkai. Rešiotuose mirė 1230, iš jų 540 jų nuteisti lageryje ir sušaudyti Kansko kalėjime, Norilske – 213 represuotųjų. 1945–1959 m. Kraslago lagerių grupėse – Norillage, Jeniseilage, Kraslage ir kitur buvo kalinama apie 5200 lietuvių. Jie dirbo akmens anglių šachtose, kasyklose, žemės ūkio darbus, tiesė geležinkelį, kirto mišką. Dėl bado, šalčio ir sunkaus darbo (iki 1953 m. dirbo be poilsio dienų po 10–12 val.) mirė apie 10–15 % lietuvių. Iš Lietuvos daugiausia žmonių atitremta per masinį 1948 m. gegužės mėn. trėmimą – 20 500, jie išskirstyti į Igarkos – apie 5000 (1948–1949 m. mirė 270), Jeniseisko – apie 1600, Kazačinskojės – apie 1400, Manos – apie 2000, Nižnij Ingašo – apie 1200, Sovetsko – apie 1200, Taštypo – apie 1150 ir kitus rajonus. 1949 m. kovo mėn. į Krasnojarsko kraštą atvežta 2300, 1951 m. rudenį apie 8500, 1952 m. sausio mėn. apie 1100 tremtinių. Krasnojarsko krašto lageriuose buvo kalinami ir mirė daug žymių Lietuvos žmonių: K. Ambrozaitis, Jokūbas Stanišauskas, A. Žilinskas, Stasys Putvinskis, Juozas Šiaučiūnas. 1941–1952 m. Kraslage buvo kalinamas Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.
1989 m. Krasnojarsko krašte gyveno apie 20 000 lietuvių, beveik visi buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, ir jų palikuonių. Jie 1990 m. įkūrė Krasnojarsko krašto lietuvių kultūros bendriją „Lituanica“; ji 1997 m. prisijungė prie Sibiro lietuvių bendrijos. Žuvusiems tėvynainiams kaliniams ir tremtiniams bendrijos „Lituanica“, Lietuvos atstovų pastangomis pastatyti paminklai Revučyje (1989 m., projekto autorius R. Racėnas ir J. Meškelevičius), netoli Norilsko, Šmidto kalno papėdėje (1991 m., projekto autorius R. Svidinskas, kryžiai ir koplytstulpiai tautodailininkų D. Leipaus, A. Vaištaro, M. Būgos), Igarkoje (2001 m., R. Racėnas).[1]
Geografija redaguoti
Krasnojarsko kraštas yra Sibire, plotis iš šiaurės į pietus ~3000 km. Jis ribojasi su Tiumenės, Tomsko, Irkutsko ir Kemerovo sritimis, Chakasijos, Tuvos, ir Jakutijos respublikomis bei šiaurėje su Arkties vandenynu.
Šiaurėje driekiasi Šiaurės Sibiro žemuma su Byrangos kalnų masyvu. Centrinę dalį užima Vidurinio Sibiro plokščiakalnis. Pietuose iškilę Sajanų kalnai (ten yra aukščiausia krašto vieta – 2930 m). Klimatas žemyninis daugiausia subarktinis ir vidutinių platumų. Sausio vidutinė temperatūra svyruoja nuo -36 °C šiaurėje iki -18 °C pietuose, liepą atitinkamai 13-20 °C. Šiaurinėje dalyje vidutiniškai per metus iškrenta 200–300 mm kritulių, o Sajanuose iki 800–1200 mm. Didžiojoje Krasnojarsko krašto dalyje išplitęs amžinas įšalas. Svarbiausia upė – Jenisiejus (su intakais – Angara, Akmenuotąja Tunguska, Žemutine Tunguska, Kureika), taip pat Chatanga ir Piasina. Didžiausi ežerai – Taimyras ir Piasinas. Didžiąją dalį teritorijos dengia kedrų ir maumedžių taiga, šiaurėje – tundra, pietų tarpukalnių slėniuose – stepės.
Evenkų rajone, šalia Vivio ežero nustatytas Rusijos geografinis centras.
Gyventojai redaguoti
Tautinė sudėtis redaguoti
- rusai – 88,95 %
- ukrainiečiai – 2,31 %
- totoriai – 1,5 %
- vokiečiai – 1,24 %
- azerbaidžaniečiai – 0,66 %
- baltarusiai – 0,61 %
- čiuvašai – 0,57 %
- ir kt.
2002 m. surašymo duomenimis Krasnojarsko krašte gyveno 2029 lietuviai.
Miestai redaguoti
Didžiausi miestai, tūkst. gyventojų:
- Krasnojarskas – 962,5
- Norilskas – 202,0
- Ačinskas – 110,1
- Kanskas – 96,6
- Železnogorskas – 93,2
- Zelenogorskas – 68,4
- Minusinskas – 66,4
- Lesosibirskas – 64,0
- Nazarovas – 52,8
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Birutė Barauskaitė. Krasnojarsko kraštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 717 psl.
