Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

55°36′01″š. pl. 22°41′42″r. ilg. / 55.6002°š. pl. 22.6949°r. ilg. / 55.6002; 22.6949

Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Kelmės
Savivaldybė	Kelmės rajonas
Gyvenvietė	Kražiai
Adresas	M. K. Sarbievijaus g. 45
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1763 m.
Stilius	Vėlyvojo baroko stiliaus

Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kražių miestelyje, Kražantės dešiniajame krante. Garsus paveikslas „Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų“ (XIX a.) centriniame altoriuje. Bažnyčioje taip pat galima išvysti didžiausius Žemaitijoje vargonus.^[1]

Istorija redaguoti

Pirmoji bažnyčia Kražiuose pastatyta 1416 m. Ją pastatydino žemaičių seniūnas Mykolas Kęsgaila Valimantaitis. Kai ji sudegė, 1475 m. pastatyta nauja. Kražių klebonija buvo viena turtingiausių Žemaitijoje.

1533 m. klebonavo būsimas vyskupas Valerijonas Protasevičius, 1549 m. – poetas ir teisininkas Petras Roizijus.

1570–1740 m. Kražiuose veikė kunigų seminarija.

1607 m. įsteigtas jėzuitų, 1639 m. – benediktinių vienuolynas. Chrizostomas Mykolas Volodkevičius (lenk. Chryzostom Wołodkiewicz) vienuolėms benediktinėms 1642 m. pastatė bažnyčią.

Jėzuitai 1614 m. įsteigė kolegiją.

Kražių bažnyčia (2018 m.)

1621 m. ant Radvilos pilies pamatų pašventintas būsimos jėzuitų bažnyčios kertinis akmuo. Statybą fundavo etmonas Jonas Karolis Katkevičius. 1643 m. ją pašventino vyskupas Jurgis Tiškevičius. Manoma, kad statoma bažnyčia nukentėjo 1655 m., nes statyta dar iki 1689 m. Ji buvo puošniausia Žemaitijos bažnyčia: turėjo 12 lipdytų altorių su kolonomis, menišką sakyklą, didžiajame altoriuje buvo Leonardo da Vinčio tapytas Švč. Marijos paveikslas.

1709 m. sudegė parapinė bažnyčia. Ji buvo atstatyta tik 1739 m. Klebonas Domininkas Mankauskas pastatė medinę bažnyčią ir 1758 m. pakvietė vienuoles marjaviles iš Vilniaus. Mirus klebonui vienuolės išsikėlė, bažnyčia sunyko.

1757–1763 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia (archit. Tomo Žebrausko projektas).

Panaikinus jėzuitų ordiną (1773 m.), mokinių bažnyčia liko be priežiūros. Kolegija tapo apygardos mokykla. 1797–1817 m. joje dėstė Kolainių karmelitai. Bažnyčia neremontuojama iro. Jos sienose atsirado didokų plyšių, prakiuro stogas, gedo seni paauksuoti vargonai.

1807 m. parapinė bažnyčia sudegė. 1810 m. atstatyta. 1821 m. bažnyčioje uždraustos pamaldos. 1836 m. nuardytas bažnyčios stogas, netrukus pradėtos ardyti sienos. Nugriautas ir mūrinis dviaukštis vienuolynas (statytas 1621 m.).

1892 m. gruodžio 24 d. Rusijos valdžia uždarė benediktinių vienuolyną. Norėjo uždaryti ir nugriauti bažnyčią. Tikintieji prašė paversti ją parapijos bažnyčia (vietoj medinės šv. Mykolo bažnyčios; pastarąją prašė leisti pertvarkyti į kapų koplyčią). Caras Aleksandras III, nepaisydamas prašymų, 1893 m. birželio 22 d. įsakė bažnyčią ir vienuolyną nugriauti. Gyventojai neleido bažnyčios uždaryti, ją nuolat saugojo. Lapkričio mėn. valdžia susidorojo su tikinčiaisiais. Dėl kazokų smurto žuvo ir nuo žaizdų mirė 9 žmonės, apie 50 sužeista. Bažnyčia buvo uždaryta, bet nenugriauta.^[2]

1904 m. parengtas naujos mūrinės bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 70 000 rublių). Valdžia naujos bažnyčios statyti neleido, tik 1908 m. liepos 29 d. grąžino uždarytąją. Suremontuota bažnyčia, pašventinta 1910 m. rugsėjo 4 d., tapo parapine. Medinėje bažnyčioje taip pat laikytos pamaldos. 1919 m. tapo mokinių bažnyčia.

Kražių kunigas Stanislovas Rimkus 1940 m. rugpjūčio 6 d. suimtas.

1941 m. birželio 23 d. bažnyčia sudegė. Apgriauta ir apdegusi bažnyčia 1943 m. suremontuota.

Kražiuose 1976–1987 m. klebonavo Juozapas Olšauskas (1910–1988); 1948–1956 m. kalintas, palaidotas bažnyčios požemio kriptoje.

Architektūra redaguoti

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, vienanavė, dvibokštė. Šoniniai aštuonkampiai bokštai žemesni už barokinį frontoną. Bažnyčia su rūsiais, kuriuose yra palaidojimų. Iškilus statinys dera prie vietovės reljefo, dominuoja miestelio panoramoje.

Priekiniame fasade išsiskiria vertikalių linijų darna iš kolonų ir piliastrų, centrinėje fasado dalyje – aukšti, pusapvaliomis arkomis užsibaigiantys langai. Fasado šoninėse nišose pastatytos medinės skulptūros: kairėje – Šv. Benedikto, dešinėje – Šv. Scholastikos. Prie šoninio fasado yra 2 aukštų galerija.

Bažnyčia su kvadratine presbiterija, prie kurios priešingose pusėse šliejasi koplyčia ir zakristija. Kairėje bažnyčios pusėje netoli centrinio altoriaus yra uždara galerija su laiptais, jungianti vienuolyną su vargonų choro tribūna. Choro tribūnos ir du balkonai iškyla virš piliorių, apjungtų arkomis. Pastatyti vieni didžiausių Žemaitijoje vargonai. Centrinis altorius profesionaliai išpildytas, mūrinis, barokinis. Kiti du šoniniai altoriai mažiau išraiškingi. Koplyčioje įrengtas medinis Švenčiausio Jėzaus altorius. Centriniame altoriuje patalpintas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslas, apkaltas sidabriniais aptaisais.

1993 m. paminint Kražių skerdynių 100-ąsias metines, iškaltas R. Midvikio bareljefas bažnyčios centriniuose vartuose. Virš įėjimo arkos įtaisyta bronzinė plokštė vaizduoja bažnyčios gynimo vaizdus. Kražių skerdynių laikus mena ir bažnyčios gale paliktas vienas suolas.

Šventoriaus tvora tinkuoto mūro. Jame stovi gotikos ir klasicizmo formų akmenų ir skaldos mozaikos Šv. Roko koplyčia su 4 kolonų portiku (restauruota 2001 m., joje yra bajorų Kšonstauskių šeimos palaikai).