Krūminė viksva

Carex otrubae
Krūminė viksva (Carex otrubae)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Lelijainiai ( Liliopsida) Poklasis: Lelijažiedžiai ( Liliidae) Šeima: Viksvuoliniai ( Cyperaceae) Gentis: Viksva ( Carex) Rūšis: Krūminė viksva ( Carex otrubae)
Binomas
Carex cuprina (Sándor ex Heuff.) Nendtv. ex A.Kern., 1863
Sinonimai
Vignea otrubae (Podp.) Soják Vignea nemorosa (Gaudin) Rchb. Vignea cuprina (Sándor ex Heuff.) Soják Carex subvulpina Senay Carex subvulpina var. subcontigua Carex otrubae Podp. Carex otrubae var. subcontigua Carex otrubae f. interrupta Carex otrubae f. bracteata Carex nemorosa Rebent. Carex lamprophysa Sam. ex Nordh. Carex vulpina var. subcontigua Carex vulpina var. nemorosa Carex vulpina f. nemorosa Carex vulpina subsp. nemorosa Carex vulpina f. interrupta Carex vulpina subsp. cuprina Carex vulpina f. bracteata Carex nemorosa var. cuprina Carex cuprina var. subcontigua

Krūminė viksva (Carex otrubae) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas.

Morfologija

Krūminės viksvos požymiai

Daugiametis pilkšvai žalias retakeris 50– 70 cm aukščio trumpą šakniastiebį išauginantis augalas. Stiebai statūs tribriauniai, jų briaunos labai siaurai spanuotos, nuo pat pamato aštrios, šonai įdubę, pamatinės makštys šviesesnės negu lapinės viksvos, jų kraštai neišsisklaidę. Lapai plokšti siauresni negu lapinės viksvos, 3– 5 mm pločio, jų apatinė pusė skiauterėta, kraštai šiurkštūs. Žiedynas palyginti reta, pertraukta, pailga dažnai šakota, 3– 4 cm ilgio, blyškiai aba gelsvai žalia varpa, susidedanti iš 5– 10 kiaušiniškų, iki 1 cm ilgio varpučių; žiedynlapiai ilgi, siauri. Pažiedės kiaušiniškos, spygliškai nusmailėjusios, blyškiai rusvos arba balzganos, turi žalią ruoželį per vidurį. Maišeliai žalsvi arba gelsvi rudi, 4–4,5 mm ilgio, ilgesni už pažiedes, šiaudų spalvos, blizgantys, su neryškiomis gyslomis abiejose pusėse, laipsniškai nusmailėdami, užsibaigia gana ilgu, truputį kūgišku, nesparnuotu, bet pakraščiais smulkiai dantytu, iš priekio ir užpakalio negiliai skeltu, dvidančiu snapeliu.

Žydi gegužės – birželio mėnesiais. Hemikriptofitas.

Augavietės

Auga pelkėtose ir šlapiose pievose, šviesiuose supelkėjusiuose miškuose, krūmuose.

Paplitimas Lietuvoje: Gana reta. Iki šiol rastas nedaugelyje vietų: A. Freda (Kauno apyl.), Garmiškių km. (Kaišiadorių raj.) Liūliškių km. (Marijampolės raj.), Lukšių medelynas (Alytaus raj.), Mediniškių km. (Radviliškio raj.), Žiežmarių apyl. (Kaišiadorių raj.). Kadangi augalas yra labai panašus į Lapinę viksvą (Carex vulpina L.), o iš dalies ir į Carex contigua Hoppe ir nuo jų dažnai neskiriamos tai paplitimas dar mažai teištirtas.

Bendras paplitimas: Pietų Skandinavija, Vakarų ir Pietų Europa, europinės Rusijos dalies vakariniai pietiniai rajonai, Krymas, Kaukazas, Vidurinės Azijos pietrytiniai ir pietiniai rajonai, Mažoji Azija, Šiaurės Iranas. Priklauso europiniam floros elementui.

Panaudojimas

Vartojamas pynimo darbams. Yra nurodymų, kad pasižymi pluoštinėmis savybėmis.

Literatūra

• P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
• V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.