Kosminis siaubas
Kosminis siaubas (angl. cosmic horror), kitaip kosmicizmas (angl. cosmicism) – siaubo žanro variantas ir literatūrinė filosofija, kurios pradininkas yra H. P. Lovecraft.
Pagrindiniai bruožai redaguoti
Svarbiausias kosminio siaubo istorijų bruožas yra visiškas ir absoliutus žmonijos nereikšmingumas Visatoje. Lovecraftas tikėjo, kad Visata yra beprasmė, mechaniška, abejinga, svetima, žmonių atsiradimas ir neišvengiamas išnykimas bus tik vienas iš daugybės nereikšmingų, niekam nerūpinčių įvykių, ir tai atsispindėjo jo kūryboje. Vieninteliai „dievai“ kosminio siaubo žanro pasaulyje yra kitos būtybės, žmonėms dėl labai riboto pasaulio suvokimo atrodančios neįtikėtinai galingos, net magiškos, tačiau iš tiesų neturinčios nieko dieviško, paklūstančios Visatos dėsniams. Žmonės joms dažnai reiškia ne daugiau, kaip žmonėms skruzdėlės. Kad ir kokie įvykiai vyktų, dėl kokių priežasčių jos pasirodo Žemėje ar šalia, kosminio siaubo žanre žmonės dažniausiai net nepajėgūs jų suvokti. Visos kūrinio veikėjus ištinkančios nelaimės dažniausiai yra tik šalutinis efektas nesuprantamų kosminių būtybių veiksmų, kurie atliekami vadovaujantis svetima, nesuprantama moralės sistema, ir labai dažnai - be jokių gerų ar piktų ketinimų žmonijos atžvilgiu, žmonės yra per daug nereikšmingi.
Labai dažnas žanro bruožas yra jokios laimingos pabaigos nebuvimas. Retai kada pagrindiniams veikėjams istorija baigiasi „gerai“. Neskaitant mirties, įprastos pabaigos, kur žmonės išprotėja jų protui neatlaikius susidūrimo su nesuvokiamomis gyvybės formomis, veikiančiomis pagal nesuvokiamus dėsnius.
Dažna siužeto tema yra gilesnių žinių apie pasaulį ieškojimas. Jis taip pat pasibaigia blogai, paaiškėja, kad gilesnės žinios yra daugiau nei žmogus pajėgus aprėpti ir suprasti išlaikydamas sveiką protą.
Šiame žanre gali figūruoti ir „įprastinės“ siaubo kūrinių pabaisos, demonų kultai (to, ką kulto nariai laiko demonais) ir panašiai. Tačiau istorija visada išsiskirs nihilistine, fatalistine nuotaika, tamsia atmosfera, bus pabrėžiamas žmonių bejėgiškumas. Tačiau dažniau tokiuose kūriniuose veikiančios pabaisos (tai, ką žmonės laiko pabaisomis) yra neapibūdinamos. Tai yra, pabrėžiama, kad jų išvaizda yra nesuvokiama žmogaus protui ir jos neįmanoma perteikti žodžiais.
Kosminis siaubas dažnai laikomas nihilistiškiausiu siaubo žanru.