Koriakų kalnynas
| Koriakų kalnynas | |
|---|---|
| |
| Šalis |  Rusija
|
| Aukščiausi kalnai | Ledianaja (2562 m) |
| Kalnagūbriai | |
| Upių ištakos | Mainas, Velikaja, Vyvenka |
| Ežerai | |
| Uolienos | smiltainis, skalūnas, vulkaninės uolienos |
| Ilgis | ~800 km |
Koriakų kalnynas (rus. Корякское нагорье) – kalnynas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Kamčiatkos krašte (Koriakijoje) ir Čiukčių autonominėje apygardoje. Tęsiasi iš pietvakarių į šiaurės rytus ~800 km nuo Anadyrio įlankos, pagal Beringo jūros krantą iki Kamčiatkos pusiasalio šiaurinės dalies (Parapolo įslėnio, skiriančio nuo Penžinos kalnagūbrio). Didžiausias plotis ~250 km. Aukštis iki 2562 m (Ledianajos kalnas). Vidutinis aukštis – 1000–1800 m.
Koriakų kalnynas susidaręs iš mezozojaus smiltainių, molio skalūnų, vulkaninių uolienų, labai suskaidytas. Būdingas iš stačiašlaičių kalnagūbrių, gilių skersinių tektoninių slėnių sudarytas alpinis reljefas. Yra ledynų, kurių bendras plotas ~260 km². Yra akmens anglių, gyvsidabrio, sieros, sidabro, alavo, aukso ir kt. telkinių.[1]
Kalnų šlaituose (iki 200–400 m) auga krūminiai alksniai, žemosios pušys, aukščiau – žolynų-samanų ir akmeninga kalnų tundra, akmenynai, kalnų dykumos. Kalnuose veisiasi snieginiai avinai.[2] Paplitęs amžinas įšalas.
Koriakų kalnyne prasideda Maino, Velikajos, Vyvenkos, Apukos, Pachačos upės.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 227
- ↑ Koriakų kalnynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006