Kordelija (palydovas)

Kordelija
Erdvėlaivio Voyager 2 nuotrauka, apačioj viduryje, viduj ryškiojo žiedo
Erdvėlaivio Voyager 2 nuotrauka
Atradimas
Atradėjas Richard J. Terrile / Voyager 2
Atrastas 1986 m. sausio 20 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė 49 752 km
Ekscentricitetas 0,00047
Apskriejimo
periodas
0,335034 d.
Posvyris 0,147° (į Urano ekvat.)
Planetos palydovas Urano
Fizinės charakteristikos
Dimensijos 50×36 km[1]
Vidutinis skersmuo 40 km
Paviršiaus plotas ~5100 km²
Tūris ~34 000 km³
Masė ~4,4×1016 kg
Vidutinis tankis 1,3 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis
0,0073 m/s²
Pabėgimo greitis 0,017 km/s
Ašies posvyris 0
Albedas 0,08
Paviršiaus
temperatūra
vid: 64 K

Kordelija (angl. Cordelia) arba Uranas VI [2] – arčiausiai skriejantis gamtinis Urano palydovas. 1986 m. sausio 20 d. atrastas iš erdvėlaivio Voyager 2, skriejusio pro Uraną, darytų nuotraukų[3]. Iš karto po atradimo suteiktas laikinas S/1986 U 7 pavadinimas. Vėliau jis pastebėtas tik Hablo kosminiu teleskopu 1997 metais.[4][5] Vėliau pavadintas Lyro jaunausios dukters vardu iš Viljamo Šekspyro knygos „Karalius Lyras“.

Apie jį praktiškai nieko nežinoma, išskyrus jo orbitą [6], spindulį, kuris lygus 20 km [7], bei geometrinį albedą, lygų 0.08[8]. Voyager 2 kadruose Kordelija atrodo kaip ištįsęs objektas, kurio didžioji ašis yra nukreipta į Uraną.

Kordelija yra kaip Urano žiedo Epsilon vidinis aviganis.


Šaltiniai redaguoti

  1. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  2. „Planet and Satellite Names and Discoverers“. Gazetteer of Planetary Nomenclature. USGS Astrogeology. 2006-07-21. Nuoroda tikrinta 2006-08-06.
  3. B. Smith, IAUC 4168: Sats and rings of Uranus; CCO, 1986.
  4. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  5. Showalter, M. R.; Lissauer, J. J. (2003-09-03). „IAU Circular No. 8194“. Nuoroda tikrinta 2006-08-05.
  6. Jacobson, R.A. (1998). „The Orbits of the Inner Uranian Satellites From Hubble Space Telescope and Voyager 2 Observations“. The Astronomical Journal. 115: 1195–1199. doi:10.1086/300263.
  7. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  8. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.