Konstitucinė Taryba
| Konstitucinė Taryba Conseil constitutionnel | |
|---|---|
| |
| Įkurta | 1958 m. spalio 4 d. |
| Tipas | Konstitucinis teismas |
| Jurisdikcija | .svg){kind=small} Prancūzija
|
| Buveinė | Karališkieji rūmai, Paryžius |
| Vadovas | Laurent Fabius |
| Darbuotojų | 9 + 2 buvę Respublikos prezidentai |
| Svetainė | www.conseil-constitutionnel.fr |
|
| |
Konstitucinė Taryba (pranc. Conseil constitutionnel) – konstitucinės justicijos institucija Prancūzijoje. Ji buvo įsteigta Penktosios Respublikos Konstitucijos, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi konstitucinių principų ir taisyklių. Taryba yra įsikūrusi Karališkuosiuose rūmuose, Paryžiuje. Pagrindinė jos veikla – parlamentui priėmus įstatus ir dar prieš juos pasirašant Respublikos prezidentui, nuspręsti, ar siūlomi įstatai atitinka Konstituciją.[1][2]
Įgaliojimai redaguoti
Taryba turi dvi pagrindines galios sritis:
- Pirmoji – rinkimų – tiek prezidento, tiek parlamento – priežiūra ir referendumų teisėtumo užtikrinimas (58, 59 ir 60 str.). Jie skelbia oficialius rezultatus, užtikrina tinkamą įgyvendinimą ir sąžiningumą bei žiūri, kad būtų laikomasi kampanijos išlaidų limitų. Taryba yra aukščiausia valdžia šiais klausimais. Taryba gali paskelbti rinkimus negaliojančiais, jei jie buvo netinkamai surengti, laimėjęs kandidatas naudojo neteisėtus būdus arba laimėjęs kandidatas kampanijai išleido daugiau nei numato įstatymai.
- Antroji Tarybos galios sritis – konstitucijos, tvarkos, teisės aktų ir sutarčių esminių reikšmių interpretacija. Taryba gali paskelbti, kad įstatymų nuostatos prieštarauja Prancūzijos Konstitucijai arba konstitucinės vertės principams, kuriuos ji išvedė iš Konstitucijos arba Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos. Ji taip pat gali paskelbti, kad įstatymai prieštarauja Prancūzijos pasirašytoms sutartims, pvz., Europos žmogaus teisių konvencijai. Jų pareiškimas, kad įstatymas prieštarauja konstituciniams ar sutarties principams, padaro įstatymą negaliojantį. Taryba taip pat gali nustatyti tam tikrų nuostatų statutuose interpretacijos išlygas. Tarybos sprendimai yra privalomi visoms institucijoms.
Struktūra redaguoti
Konstitucinę Tarybą, pagal Konstitucijos 56 straipsnį, sudaro devyni nariai, kurie yra skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas trejus metus Konstitucinės Tarybos sudėtis atnaujinama trečdaliu. Tris Konstitucinės Tarybos narius skiria Respublikos prezidentas, tris – Senato pirmininkas, tris – Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas.[3]
Į Konstitucinę Tarybą pagal teisę (ex officio) iki gyvos galvos įeina buvę Respublikos prezidentai, tačiau šiuo metu faktiškai Konstitucinės Tarybos posėdžiuose jie nedalyvauja.