Kolonija del Sakramentas

Kolonija del Sakramentas arba Kolonija (isp. Colonia del Sacramento) – Urugvajaus uostamiestis, Kolonijos departamento centras, seniausia europiečių gyvenvietė Urugvajaus teritorijoje. Įsikūręs prie La Platos, 177 km į vakarus nuo Montevidėjo.

Kolonija del Sakramentas
Colonia del Sacramento
Kolonijos senamiestis
Kolonija del Sakramentas
Kolonija del Sakramentas
34°28′0″ p. pl. 57°50′0″ v. ilg. / 34.46667°š. pl. 57.83333°r. ilg. / 34.46667; 57.83333 (Kolonija del Sakramentas)
Laiko juosta: (UTC-3)
------ vasaros: (UTC-2)
Valstybė Urugvajaus vėliava Urugvajus
departamentas Kolonijos departamentas Kolonijos departamentas
Įkūrimo data 1680 m.
Gyventojų (2011[1]) 26 231
Plotas 21,4 km²
Tankumas (2011[1]) 1 226 žm./km²
Altitudė 23 m
Vikiteka Kolonija del Sakramentas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 747

Miesto įžymybės – kolonijinio laikotarpio statiniai, muziejus (keraminių plytelių ir kt.), tvirtovė (keturios bastėjos), nedidelis senamiestis (UNESCO saugomas istorinis kvartalas). Kolonijos senamiestis pasižymi laisvu išplanavimu, o ne įprasta „gardelės“ schema, kurią savo kolonijose taikė ispanai. Išlikęs siaurų grįstų gatvelių tinklas, įtvirtinimai, vyrauja vienaaukščiai statiniai.[2]

Keltų linija „Buquebus“ jungia Koloniją ir kitame La Platos krante esantį Buenos Airių miestą. Yra oro uostas.

Maisto (vaisių ir daržovių perdirbimo, pieno, žuvų) pramonė. Intensyviosios gyvulininkystės (veisiama galvijai, avys), javų, vynmedžių, daržovių auginimo regiono prekybos centras. Turizmas, pajūrio kurortas.[3]

Istorija redaguoti

Kolonija yra vienintelis La Platos regione portugalų įkurtas Nova Colonia do Sacramento miestas (portugalas Manuelis de Lobas, 1680 m.).[4] Miestas kelis kartus perėjo į ispanų rankas ir grįždavo portugalams, kol galop šioje teritorijoje įsitvirtino ispanai.

Šaltiniai redaguoti

  1. URUGUAY: Cities and Localities
  2. Historic Quarter of the City of Colonia del Sacramento, UNESCO
  3. Colonia del Sacramento. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  4. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 218

Nuorodos redaguoti