Koblencas

Koblencas (vok. Koblenz) – miestas vakarų Vokietijoje, abipus Reino ties Mozelio žiotimis. Geležinkelio stotis. Išvystyta mašinų, spalvotosios metalurgijos, vaistų, tekstilės, gumos pramonė; turizmas. Svarbiausias regiono kultūros centras. Nuo Koblenco į pietus driekiasi Reino tarpeklis.

Koblencas vok. Koblenz
Senamiestis
Koblencas 50°21′30″ š. pl. 7°35′50″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Vokietija
Žemė	Reino kraštas-Pfalcas
Gyventojų (2021)	113 638
Plotas	105 km²
Tankumas (2021)	1 082 žm./km²
Vikiteka	Koblencas
Kirčiavimas	Kòblencas

Veikia pedagogikos, administravimo, ekonomikos aukštosios mokyklos, Vokietijos federacinis archyvas, bibliotekos, Vidurinio Reino (menas, istorija), Ludvigų (XX a. menas) muziejai, L. van Bethoveno motinos namas muziejus, teatras, filharmonija.

Yra XII–XVII a. architektūros paminklų: XI a. Ėrenbreitšteino tvirtovė, XIII a. Mozelio tvirtovė, Šv. Kastoro (836 m.), Dievo Motinos (Liebfrauen) ir Šv. Florino (abi XII a.) bažnyčios, riterių namas, Baldvino tiltas, rotušė, rūmai.

Istorija

Ėrenbreitšteino pilis

Koblencas išaugo iš VIII a. pr. m. e. romėnų įkurtos tvirtovės. Nuo VI a. čia dažnai buvo frankų karalių rezidencija, 860 ir 922 m. vyko Bažnyčios susirinkimai. 1018 m. Šv. Romos imperatorius perdavė Koblencą Tryro arkivyskupui.

Nuo XI a. suklestėjo dėl prekybos vynu, 1214 m. suteiktos miesto teisės.

Nuo 1789 m. Prancūzijos emigrantų rojalistų telkimosi centras. 1794 m. Koblencą užėmė Prancūzijos revoliucinė kariuomenė, 1814 m. – Rusijos kariuomenė. 1824–1845 m. – Prūsijos Reino provincijos centras. II pasaulinio karo metais po sąjungininkų bombardavimų 75 % miesto sugriauta.

Pavadinimo kilmė

Kadangi miestas kūrėsi prie upių santakos, tai lotyniškai vieta žymėta kaip (ad) confluentes – „prie santakos“. Ilgainiui šis žodis virto Koblencu. Nuo viduramžių iki XIX a. Koblence gyveno įtakingi Triero arkivyskupai–kurfiurstai.

Sportas

• TuS Koblenz (futbolas)