Kočabambos departamentas

Kočabambos departamentas (isp. Departamento de Cochabamba, keč. Quchapampa suyu, aim. Kuchawampa jach'a suyu) – vienas iš devynių Bolivijos administracinių vienetų, geografinis šalies centras. Tai tankiausiai apgyvendintas Bolivijos regionas. Departamento sostinė – Kočabamba.

Kočabambos departamentas
Departamento de Cochabamba

Valstybė

Bolivija

Administracinis centras

Kočabamba

Provincijų

16

Savivaldybių

45

Oficialios kalbos

ispanų, kečujų

Gyventojų

1 455 711

Plotas

55 631 km²

Tankumas

26 žm./km²

Pavadinimo kilmė redaguoti

Kočabambos pavadinimas kilo iš kečujų kalbos žodžių Cocha, reiškiančio ežerą, ir Pampa, reiškiančio lygumą.

Istorija redaguoti

Iki 1776 m. Kočabambos regionas priklausė Peru vicekaralystei, po 1776 m. La Platos vicekaralystei. Kočabambos departamentas buvo įkurtas Antonio José de Sucre įsakymu 1826 m. sausio 23 d., Bolivijai išsikovojus nepriklausomybę.

Geografija redaguoti

Kočabambos departamentas įsikūręs pačiame Bolivijos centre. Šiaurėje departamentas ribojasi su Beni, pietuose su Potosi ir Čukisakos, rytuose su Santa Kruso, vakaruose su La Paso, pietvakariuose su Oruro departamentais.

Kočabambos departamentas priklauso subandinei zonai. Išskyrus šiaurines Karasko ir Čaparės provincijas departamentą sudaro kalnuota teritorija. Regioną kerta Rytų Kordiljera.

Hidrografija redaguoti

Kočabambos departamentas priklauso Amazonės upės baseinui. Svarbiausia upė yra Mamore (isp. Mamoré), kuri prasideda Sakabos tarpeklyje pavadinimu Roča (isp. Rocha) ir vėliau susijungia su Arkės (isp. Arque) upe. Kitos upės: Mamoresiljas (isp. Mamorecillo), skirianti Kočabambos ir Santa Kruso departamentus, Čaparė (isp. Chapare), į kurią įteka Espíritu Santo ir Juntas. Į Beni upę suteka St. Helena, Calliri, Altamachi, Cotacajes, į Caine upę – Arkė, Huila Huila, Mulu, Pajcha, Mizque, Novillero, Lagar ir Tojo.

Klimatas redaguoti

Klimatas departamente priklauso nuo aukščio. Regionuose, kuriuose yra kalnų su amžinu sniegu, vyrauja šaltas klimatas, pietiniuose kalnų šlaituose klimatas švelnus, šiauriniuose šlaituose šaltas arba vidutinis. Šiaurinei ir pietvakarinei Jungas daliai būdingas šiltas klimatas. Čaparės regionas pasižymi itin dideliu kritulių kiekiu (apie 5000 mm per metus).

Provincijos redaguoti

Kočabambos departamento suskirstymas į provincijas

Departamentas padalintas į 16 provincijų, 45 savivaldybes ir 146 kantonus. Departamento provincijos:

Demografija redaguoti

Kočabambos departamento gyventojų skaičius sudaro 17,61 % visų Bolivijos gyventojų. Tai tankiausia apgyvendintas Bolivvijos departamentas. 58,83 % gyventojų gyvena miestuose, 41,17 % gyvena kaimuose^[1].

74,36 % vyresnių nei 15 metų gyventojų (64,27 % miestuose ir 90,65 % kaimuose) priskiria save indėnų tautoms. Kočabambos departamentas apgyvendintas Cotas, Chuis, Sauces, Mojocollos, Collas ir kečujų bendruomenėmis. Šiaurėje džiunglėse įsikūrusi jurakarių (isp. Yuracaré) etninė grupė. Grupės iki šiandien yra išsaugojusios protėvių tradicijas ir papročius, užsiima amatais.

Pagal 2001 m. gyventojų surašymo duomenis 81,52 % vyresnių nei 6 metai gyventojų moka ispanų kalbą (95,87 % miestuose ir 59,89 % kaimuose).

Gyventojų skaičiaus kaita redaguoti

Metai	Gyventojų sk.^[2]
1900	326 163
1950	452 145
1976	720 952
1992	1 110 205
2001	1 455 711

Ekonomika redaguoti

Kočabamba yra svarbiausia cemento gamintoja šalyje: pagamina apie ketvirtadalį visos Bolivijos cemento. Labiausiai išsivysčiusios pramonės šakos: maisto produktų ir gėrimų pramonė, naftos perdirbimas, odos produktų pramonė, chemijos pramonė.

Naftos perdirbimo gamykla Kočabamboje

Kočabambos departamentas labai svarbus Bolivijos naftos ir gamtinių dujų tiekėjas. Departamente išgaunama beveik pusė šalies naftos ir apie penktadalis gamtinių dujų. Pagrindiniai kasami mineralai: cinkas, švinas ir volframas.

Kitos svarbesnės ekonominės veiklos: žemės ūkis, gyvulininkystė, žvejyba, kalnakasyba. Kočabambos departamentas pasižymi didele auginamų produktų įvairove: šaltose zonose auginamos bulvės, bolivinės balandos, miežiai, centriniuose slėniuose kviečiai ir kiti javai, kukurūzai, vaisiai ir daržovės, šilto klimato zonose riešutai, citrusai, kiti tropiniai vaisiai. Nutolusiose šiaurės rytų Kočabambos rajonuose auginama koka. Iš gyvulių paminėtini galvijai, avys, ožkos, arkliai ir kupranugarinių šeimos atstovai.

Didžiausią dalį eksporto struktūroje sudaro reeksportas (apie tris ketvirtadalius). Pagrindinės departamento eksporto prekės: oda ir odos gaminiai, mediena ir jos gaminiai, nafta, maisto produktai. Pagrindinė eksporto šalis – JAV. Taip daug eksportuojama į Pietų Amerikos šalis: Kolumbiją, Čilę, Venesuelą, Peru, Argentiną. Svarbi eksporto valstybė yra ir Belgija.

Pagrindinės importo prekės: transporto priemonės, jų dalys ir priedai, pramonės gaminiai, vartojimo prekės. Daugiausiai prekių importuojama iš Čilės. Taip pat kaip importo šalys svarbios Peru ir Argentina.

Kočabambos departamentas sukuria 18,07 % Bolivijos BVP.^[3]

Turizmas redaguoti

Cristo de la Concordia paminklas vienas aukščiausių Pietų Amerikoje

Pagrindiniai departamento turistiniai ištekliai – gamtinė aplinka ir istorinis paveldas. Iš gamtinių išteklių paminėtinos įvairios tropinės zonos, pvz., Incachaca, Chapare regionai, kalnuotos teritorijos, pvz, Tunario nacionalinis parkas, kuriame yra aukščiausia departamento viršūnė Tunaris (isp. Tunari) (jos aukštis 5020 m). Departamento nacionaliniuose parkuose yra daug vertingų regiono floros pavyzdžių.

Kočabambos departamente yra daug inkų ir priešinkinės civilizacijos radinių. Iki šiandien yra randama ankstesių gyventojų keramikos dirbinių, įrankių liekanų. Įžymesnės vietos: Inkallajta, Choro, Tablas, Durazno, Komerkocha ir kitos radimvietės.

Taip pat didelio turistų susidomėjimo Kiljakoljo mieste (isp. Quillacollo) rugpjūčio mėnesį rengiamas vienas iš didžiausių Bolivijos religinių renginių – Virgen de Urkupiña festivalis. Departamento sostinėje Kočabamboje yra ir vienas iš aukščiausių paminklų Pietų Amerikoje – Cristo de la Concordia, kurio aukštis 40,44 m.