Kingu babiloniečių mitologijoje – dievas, Apsu ir Tiamat sūnus. Po tėvo Apsu mirties Tiamat jį norėjo padaryti vyriausiuoju dievu. Tiamat jam davė 3 Likimo lenteles, kurias Kingu dėvėjo kaip šarvus. Šios jam suteikė didelę galią. Tiamat jį padarė savo armijos vadu. Kingu, pamatęs Marduką einant link jo, supanikavo ir pabėgo. Įveikęs Tiamat, Mardukas taip pat pagavo ir užmušė Kingu. Pagal vieną iš versijų, Mardukas sumaišė Kingu kraują su moliu ir nulipdė pirmuosius žmones. Pagal kitą versiją, žmones sukūrė Enkis[1]. Kartu su kitomis dievybėmis, kurios palaikė Tiamat pusę, Kingu persikėlė gyventi į Ereškigalės požemio karalystę.

Literatūra

  1. "Kingu." Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2011.