Kilimas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kilimas – stačiakampio formos austinės tekstilės gaminys.
Kilimas skirtas patalpų grindims ir sienoms puošti. Musulmonai kilimėlius naudoja melsdamiesi.
Kilimai būna ir odiniai (iš karvės, kiaulės ar kitos odos), bei kailiniai (dažyti arba natūralūs). Odinių kilimų priežiūra kiek sudėtingesnė, negalima jiems leisti sudrėkti arba laikyti ten, kur labai karšta. Taip pat reikalinga atitinkama priežiūra, kad odinis kilimas išliktų estetiškas.
Kilimo istorija
Kilimus žmonės austi pradėjo Centrinėje Azijoje, kur klajoklių gentys savaip turėjo spręsti būsto apšiltinimo, jo transportavimo ir jaukaus interjero kūrimo problemas. Pasistatę palapinę ir patiesę kilimą ant smėlio jos viduje, klajokliai galėjo gyventi jaukiai ir patogiai.
Seniausias kilimas saugomas Ermitaže Sankt Peterburge. Šiam kilimui jau – apie 7000 metų.
Egipto faraonų kapavietėse randami kilimai rodo, kad jau tais laikais jie buvo populiarūs.
XV amžiuje Persijoje (dabartinis Irakas Iranas) įvyksta tikra revoliucija kilimų gamyboje – išplečiama jiems naudojamų medžiagų gama ir įsigali augalinių raštų įvairovė.
Europa kilimus atrado išplitus prekybai. Industrinio perversmo metu buvo sukurtos staklės, galinčios kilimus gaminti masiškai.
