Kiklados

Kiklados (gr. Κυκλάδε = Kykládes) – Graikijos salų grupė Egėjo jūroje. Tai viena iš salų grupių, sudarančių Egėjo archipelagą. Pavadinimas reiškia, kad jos yra aplink (κυκλάς) šventą Delo salą.

Kikladų nomas gr. Νομός Κυκλάδων
Valstybė	Graikija
Periferija	Pietų Egėjo periferija
Administracinis centras	Ermupolis
Demų skaičius	20
Kinotitų skaičius	11
Gyventojų (2005)	119 549
Plotas	2 572 km²
Tankumas (2005)	46 žm./km²
ISO 3166-2	GR-82
Pašto kodas	84x xx
Tel. kodas	228x0

Oja Santorino saloje

Marmuro skaldykla Nakse

Paro, Antiparo ir Despotiko salos

Kikladų salų grupę sudaro apie 220 salų, iš kurių didžiausios yra Amorgas, Anafė, Andras, Antiparas, Delas, Eschatė, Ijas, Kėja, Kimolas, Kytnas, Melas, Mykonas, Naksas, Paras, Folegandras, Serifas, Sifnas, Sikinas, Syras, Tenas ir Tera arba Santorinas. Kiklados yra nugrimzdusių kalnų viršūnės, tik Santorinas ir Milas yra vulkaninės kilmės. Klimatas yra sausas ir švelnus, išskyrus Nakso salą, žemė nederlinga. Salos kalnuotos, aukštis iki 1008 m (Nakso saloje).

Pagrindinis salų miestas ir sostinė yra Ermupolio miestas Syro saloje, kuriame gyvena 13 400 gyventojų. Daugumą mažųjų salų yra negyvenamos. Kikladų salynas sudaro Kikladų nomą Pietų Egėjo periferijoje.

Visoje salų grupėje gyvena 119 549 gyventojai. Regione auginamos vynuogės, vaisiai, kviečiai, gaminamas alyvuogių aliejus ir tabakas. Skaldomas marmuras. Plėtojamas turizmas.

Čia atsirado graikų išvesta kačių rūšis, vadinama Egėjo kate.

Istorija

Žmonės Kikladų salyne apsigyveno neolite (apie 6 tūkstm. pr. m. e.). Bronzos amžiuje čia buvo paplitusi savita Kikladų kultūra. Apie 2 tūkstm. pr. m. e. šiaurinėse salose apsigyveno jonėnai, Delo sala pamažu tapo senovės Graikijos religijos centru. Apie 900 m. pr. m. e. Kikladų pietines salas užėmė iš Peloponeso atsikėlę dorėnai. V a. pr. m. e. Kikladų salų poliai priklausė Delo sąjungai, IV a. pr. m. e. – Atėnų antrajai jūrų sąjungai. 133 m. pr. m. e. salyną užėmė romėnai.