Vikipedija

Kiaukliai

Kitos reikšmės – Kiaukliai (reikšmės).
Kiaukliai
{{#if:
Naujoji Kiauklių bažnyčia
Kiaukliai
Kiaukliai
55°07′19″š. pl. 25°05′06″r. ilg. / 55.122°š. pl. 25.085°r. ilg. / 55.122; 25.085 (Kiaukliai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Širvintų rajono savivaldybės vėliava Širvintų rajono savivaldybė
Seniūnija Zibalų seniūnija
Gyventojų (2021) 127
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kiaukliaĩ
Kilmininkas: Kiauklių̃
Naudininkas: Kiaukliáms
Galininkas: Kiaukliùs
Įnagininkas: Kiaukliaĩs
Vietininkas: Kiaukliuosè

Kiaukliai – kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, prie kelio Šešuolėliai II–Želva, 12 km į šiaurės rytus nuo Širvintų, 7 km į šiaurę nuo Šešuolėlių. Seniūnaitijos, parapijos centras, Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Yra paštas (LT-19029).

Senoji Kiauklių bažnyčia

Etimologija redaguoti

Liaudies etimologija byloja, kad Kiauklių vardas atsiradęs taip. Kartą lankoje su kūdikiu buvusią moterį užklupo juodas debesis. Kartu su debesimi skrido ir rėkiančių paukščių pulkas. Vaikas dar nemokėjęs kalbėti, tačiau pamatęs tuos paukščius sušuko „Kiaukl!“ Debesis akimirksniu krito į žemę ir išsiliejo. Vaikas atspėjo Kiauklių ežero vardą, nuo kurio vėliau kilo ir Kiauklių kaimo pavadinimas.[2] Tačiau iš tikrųjų ežero vardas kilęs nuo kaimo, o ne atvirkščiai.

Geografija redaguoti

Kiaukliai įsikūrę Širvintos intako Vilkesos arba Malkos (Melkos) dešiniajame krante, prie Kiauklių ežero. 2 km į pietus nuo Kiauklių tyvuliuoja Naidžių (Juodasis) ežeras. Tarp Kiauklių bažnyčios ir ežero, klampaus liūno saugoma, yra statoka kalva. Padavimai sako, kad ant jos senovėje stovėjusi bažnyčia. Bažnyčios varpai esą paskendę Kiauklių ežerėlyje. Apylinkės miškuose yra senkapių. Prie kaimo yra Kiauklių piliakalnis (Apskritas kalnas).

Istorija redaguoti

Senovėje Kiauklių žemės priklausė Šašuolių dvarui ir XV–XVII amžiuje buvo valdomos Vilniaus diecezijos. 1572 m. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pastatė medinę bažnytėlę ir jos kunigą aprūpino išlaikymu.

1918 m. įkurta pradžios mokykla, 1949–2003 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 2003 m. Zibalų mokyklos pradinio ugdymo skyrius.

1950–1992 m. buvo Kiauklių kolūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai, 1963 m. įkurtas paštas, medicinos punktas.[3] Yra UAB „Kiaukliai“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m. Šešuolių valsčius Ukmergės apskritis
1950–1954 m. Kiauklių apylinkės centras Širvintų rajonas
1954–1970 m. Šešuolėlių apylinkė
1970–1995 m. Zibalų apylinkė
1995– Zibalų seniūnija Širvintų rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1985 m.[9] 1989 m.sur.[10]
39 105
40 (miestelyje)
62 (kaime)
3 (palivarke) 		62 85 186 201 293
2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] - - - -
220 177 127 - - - -


Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. // psl. 104
  3. ↑ Kiaukliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 11 psl.
  4. ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  5. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. ↑ Kiaukliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 131 psl.
  7. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. ↑ Kiaukliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 302
  10. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Kiaukliai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 518 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

  Beivydžiai – 3 km Tolučiai – 5 km Bajorai – 4 km  
     
     
     
Širvintos - 12 km Šešuolėliai I – 7 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kiaukliai&oldid=6744089"