Kiaušidžių cista

Kiaušidžių cista – maišelis kiaušidėje, užpildytas bet kokiu skysčiu. Cistos gali būti tiek vienoje kiaušidėje, tiek abejose kiaušidėse vienu metu, pavienės arba daugybinės. Dažnai jos nesukelia jokių simptomų. Kartais gali sukelti pilvo pūtimą, apatinės pilvo dalies ar apatinės nugaros dalies skausmą. Jei cista sprogsta ar sukelia kiaušidžių sukimą, gali atsirasti skausmas. Tuomet jaučiamas silpnumas ar gali būti vėmimas. Tačiau dauguma cistų yra nekenksmingos.[1]

Didžiausia kiaušidžių cistų dalis susijusi su ovuliacija, būna arba folikulinės cistos arba geltonkūnio cistos. Kitos cistų rūšys atsiranda dėl endometriozės, dermoidinės cistos ir cistadenomų. Daugelis mažų cistų atsiranda abejose kiaušidėse policistinio kiaušidžių sindromo metu. Dubens uždegimo liga gali būti cistų pasekmė. Retai cistos gali būti vėžio tam tikra forma. Diagnozė daroma tiriant dubenį su ultragarsu ar kitais būdais.[1]

Dažnai cistos tiesiog stebimos kurį laiką. Jei jos sukelia skausmus, vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofinas gali būti naudojami. Hormoninė kontracepcija gali būti naudojama apsisaugoti nuo atsirandančių cistų. Tačiau tyrimai nepatvirtino kontracepcijos kaip cistų gydymo. Jei cistos nedingsta per kelis mėnesius, didėja, atrodo neįprastai ar sukelia skausmą, jas galima pašalinti chirurgiškai .[1]

Dauguma moterų per savo reprodukcinį gyvenimą kas mėnesį turi nedidelę cistą. Didelės cistos, kurios sukelia problemas, atsiranda 8% moterų iki menopauzės. O pomenopauzės kiaušidžių cistos atvejai padidėja iki 16% ir labiau tikėtinai tai būna vėžys.

Simptomai redaguoti

Dažnai moteris nejaučia jokių simptomų, jei cista būna nedidelė. Jei cista didesnė, gali pasireikšti šie simptomai: [2]

  • Dažnas šlapinimasis po truputį
  • Vidurių užkietėjimas 
  • Maudžiantis skausmas pilvo apačioje 
  • Maudžiantis skausmas šone
  • Sunkumas pilvo apačioje
  • Nereguliarios mėnesinės 
  • Skausmingos mėnesinės 
  • Vidurių pūtimas 
  • Dažnas tuštinimasis po truputį 
  • Pilvo apimties padidėjimas 

Kiti simptomai priklauso nuo cistų atsiradimo priežasties:[2]

  • Simptomai, kurie gali atsirasti, jei cistų atsiradimo priežastis yra policistinis kiaušidžių sindromas, gali būti padidėjęs veido ar kūno plaukuotumas, aknė, nutukimas ir nevaisingumas.
  • Jei atsiradimo priežastis – endometriozė, menstruacijos gali būti sunkios, skausmingos.

Cistos plyšimas redaguoti

Plyšusios cistos dažniausiai praeina savaime ir reikia tik stebėti padėtį ir gerti vaistus nuo skausmo. Pagrindinis simptomas būna pilvo skausmas, tačiau simptomų gali ir nebūti. Skausmas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Didelės cistos plyšimas gali sukelti kraujavimą pilvo ertmėje ir kuriais atvejais net šoką.

Cistos sukimas redaguoti

Dėl didelių cistų (didesnių nei 4 centimetrai) kiaušidės gali persikelti iš savo įprastos padėties dubenyje. Tai vadinama kiaušidžių sukimu ir gali sukelti skausmą, kraujotakos sutrikimus, kurie gali baigtis infarktu.[3]

Diagnozė redaguoti

 
2 cm kairioji kiaušidžių cista matoma ultragarso pagalba

Kiaušidžių cistos dažniausiai diagnozuojamos ultragarsu, magnetiniu rezonansu ar kompiuterine tomografija. Taip pat diagnozuojama tikrinant profilaktiškai, nes nedidelės cistos paprastai jokių simptomų nesukelia. Tiriant moterį per makštį, šalia gimdos kairiajame ar dešiniajame šone apčiuopiamas apvalus, elastingas, paslankus, neskausmingas darinys. 

Mergaitės, paauglės bei moterys, negyvenusios lytinio gyvenimo, tiriamos per tiesiąją žarną. Diagnozei patikslinti visada atliekamas ultragarsinis tyrimas (echoskopija), o prireikus – diagnostinė videolaparoskopija. Ultragarsu išmatuojamas kiekvienos kiaušidės ilgis, plotis, aukštis, apskaičiuojamas jos tūris ir palyginamas su normos dydžiais. Pagal matomą cistinio darinio echoskopinį vaizdą maždaug galima iš anksto numatyti, ar darinys yra gerybinis, ar piktybinis. 
Piktybinę cistą galima įtarti tada, kai darinys yra nepaslankus, gruoblėtas, nelygus, > 10 cm skersmens, yra infiltruoti standūs priegimdžio audiniai, aptinkamas laisvas skystis pilvo ertmėje, ir jei pacientė yra > 35 m. amžiaus. Papildomai atliekama kompiuterinė tomografija ir branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai.

Funkcinės cistos redaguoti

Funkcinių cistų forma yra normali menstruacijų ciklo dalis. Yra kelios šių cistų rūšys:

  • Folikulinė cista – dažniausiai pasitaikanti cistų rūšis. Dėl moteriškų hormonų pusiausvyros sutrikimo neįvyksta ovuliacija ir iš neplyšusio folikulo susidaro cista, užpildyta skaidriu turiniu. Cista didesnė nei 2,5 cm.
  • Liuteininė cista susidaro po ovuliacijos, kai į folikulo ertmę patenka geltonkūnio ląstelių. Turinys būna tirštesnis nei folikulinių cistų, kraujingas. Cista būna didesnė nei 3 cm.
  • Tekaliuteinės: atsiranda dėl didelio chorioninio gonadotropino (HCG) kiekio kraujyje, sergant pūsline išvisa arba chorionepitelioma (bendrai vadinama trofoblastine liga). 

Nefunkcinės cistos redaguoti

 
Makšties echoskopija, matoma hemoraginė cista, galimai susiformavusi iš geltonkūnio cistos. Krešėjantis kraujas sukelia į tinklą panašų vaizdą.
 
Makšties echoskopija rodo 67 x 40 mm endometriomą su grūdėtu turiniu.

Šioms cistoms priklauso:

  • Kiaušidė su keliomis cistomis, kurios gali būti rastos tiek pas sveiką moterį, tiek pas turinčią policistinių kiaušidžių sindromą. 
  • Cistos sukeltos endometriozės, užsipildžiusios krauju ir vadinamos „šokoladinėmis“.
  • Hemoraginės kiaušidžių cistos.
  • Dermoidinė cista susidaro iš embrioninių liekanų. Cistos viduje būna riebalų, plaukų. 

Gydymas redaguoti

Gydymas priklauso nuo ligonės amžiaus, cistos dydžio, jos echoskopinio vaizdo ir augimo intensyvumo. 

 Apie 95% cistų yra gerybinės ir pasišalina savaime.

 Folikulinės ir liuteininės cistos gydomos dvifaziais kontraceptikais. Jei poveikio nebūna (cistos nemažėja, neišnyksta), tuomet operuojama laparoskopiniu būdu (instrumentus į pilvo ertmę įvedant per mažus pjūvius ir stebint videokamera) ir šalinama pakitusi kiaušidės dalis.

Tekaliuteinės cistos išnyksta išgydžius trofoblastinę ligą. Dermoidinės cistos išlukštenamos laparoskopinės operacijos metu. „Šokoladinės“ cistos gydomos hormoniniais vaistais arba operuojamos.

Skausmas redaguoti

Kiaušidžių cistų sukeltas skausmas gali būti malšinamas keliais būdais:

  • Skausmo malšintojais tokiais kaip acetaminofinas, nesteroidiniais prieš uždegiminiais vaistais ar opioidais.
  • Nors hormoniniai kontraceptikai apsaugo nuo naujų cistų atsiradimo, tai nėra naudingas gydymo būdas esamoms cistoms. [4]

Operacija redaguoti

Kai kuriais atvejais operacija būtina. Tai gali būti cistos ar vienos ar abiejų kiaušidžių pašalinimas. Atvejai, kai reikalinga operacija gali būti šie:[5]

  • Nuolatinės sudėtingos kiaušidžių cistos
  • Nuolatinės cistos, sukeliančios simptomus
  • Sudėtingos cistos didesnės nei 5 cm
  • Paprastos cistos didesnės nei 10 cm ar didesnės nei 5 cm pomenopauzinėse moteryse
  • Moterims, kurios sulaukė menopauzės ar perimenopauzės

Pasikartojimas redaguoti

Daugelis moterų per reprodukcinį laikotarpį turi mažas cistas kiekvieną mėnesį. Didelės cistos, kurios sukelia komplikacijas, atsiranda pas apie 8% moterų prieš menopauzę. Kiaušidžių cistos atsiranda pas 16% moterų po menopauzės ir dažniausiai tai būna vėžys.[1][6]

Gerybinės kiaušidžių cistos dažnai pasitaiko besimptomiškai mergaitėms, neprasidėjus reprodukciniam gyvenimui ir randama maždaug 68% kiaušidžių 2–12 metų mergaitėms ir 84% kiaušidžių 0–2 metų mergaitėms. Dauguma jų yra mažesnės nei 9mm, o apie 10–20% yra didesnės makrocistos. Mažos cistos dingsta per 6 mėnesius, didesnės linkusios būti nuolatinėmis.[7][8]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 "Ovarian cysts" Archyvuota kopija 2015-06-29 iš Wayback Machine projekto..
  2. 2,0 2,1 Helm, William.
  3. "Ovarian Cysts Causes, Symptoms, Diagnosis, and Treatment". eMedicineHealth.com. 
  4. Grimes, DA; Jones, LB; Lopez, LM; Schulz, KF (29 April 2014).
  5. Ovarian cysts from MedlinePlus.
  6. Mimoun, C; Fritel, X; Fauconnier, A; Deffieux, X; Dumont, A; Huchon, C (December 2013).
  7. Cohen HL, Eisenberg P, Mandel F, Haller JO (1992).
  8. Qublan HS, Abdel-hadi J (2000).