Carex leporina
Kiškinė viksva (Carex leporina)
Kiškinė viksva (Carex leporina)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Viksvuoliniai
( Cyperaceae)
Gentis: Viksva
( Carex)
Rūšis: Kiškinė viksva
( Carex leporina)
Binomas
Carex leporina
L.
Sinonimai
Carex ovalis Gooden.

Kiškinė viksva (Carex leporina) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos viksvų (Carex) genties augalas. Savaime paplitęs Europoje, Vakarų Azijoje, rytinėje ir vakarinėje Šiaurės Amerikoje, auga ir Lietuvoje.

Augavietės redaguoti

 
1. Žvaigždėtoji viksva 2. Kiškinė viksva

Auga sausose pievose, laukuose, pamiškėse, pelkių pakraščiuose. Randama 0-1100 m aukštyje.

Biologija redaguoti

Tai daugiametis, 10-85 cm aukščio žolinis augalas. Sudaro tankius kerus. Stiebas status ar išlinkęs, su trimis aštriomis briaunomis. Lapai trumpesni už stiebą, 2-4 mm pločio, 7-22 cm ilgio, šviesiai žalios ar geltonai žalios spalvos, apatinės pusės gysla išsišovusi kaip skiauterė, lapų kraštai šiurkštūs. Liežuvėlis 2-3 mm ilgio.

Žiedynlapis trumpesnis už žiedyną. Tankų, statų, iki 4 cm ilgio žiedyną sudaro 4-7 kiaušiniškos, 9-14 mm ilgio ir 6-8 mm pločio, rudos ar geltonai rudos varputės, kurios išlieka glaustos ir žydėdamos, ir būdamos su maišeliais. Varputės viršuje esti piesteliniai žiedai, o žemiau jų – kuokeliniai, kurių kiekvienas turi po tris kuokelius. Pažiedės 3-5 mm ilgio ir 2 mm pločio.

Žydi birželio–liepos mėnesiais. Žiedus apdulkina vėjas. Vaisius – 1-2 mm ilgio ir iki 1 mm pločio riešutėlis. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai šakniastiebiais. Augalas diploidinis, 2n = 62, 64, 66, 68.

Naudojimas redaguoti

Galima kiškinėmis viksvomis prikimšti minkštus baldus.

Nuorodos redaguoti

Literatūra redaguoti