Keršvabaliai
| Cleridae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Bitinis keršvabalis (Trichodes apiarius) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Keršvabaliai (Cleridae) – vabalų (Coleoptera) šeima.[1] Vidutinio dydžio, juodos ar kitokios tamsios spalvos su metalo blizgesiu vabalai. Antsparniai margi, su ryškiais skersiniais dryžiais ar dėmėmis. Kūnas pailgas. Priešnugarėlė ilga ir siaura. Antenos dažniausiai 11-narės, neilgos, pjūkliškos, į galus kiek sustorėjusios arba su 3-5-nare buožele.
Daugumos rūšių lervos grobuoniškos, aptinkamos bičių ir vapsvų lizduose, po medžių žieve ir medienoje kinivarpų takuose arba sudžiūvusioje dvėselienoje tarp kaulų ir kt. Vabalai aptinkami saulėtomis dienomis ant žiedų ir medžių kamienų.
Pasaulyje yra apie 4000 rūšių. Lietuvoje žinomos 9 rūšys:
- Ūsuotasis keršvabalis (Korynetes coeruleus)
- Skaptukinis keršvabalis (Necrobia ruficiolis)
- Violetinis keršvabalis (Necrobia violacea)
- Įvairiaspalvis keršvabalis (Opetiopalpus scutellaris)
- Žievėgraužinis keršvabalis (Thanasinus femoralis)
- Paprastasis keršvabalis (Thanasimus formicarius)
- Lapuotinis keršvabalis (Tillus elongatus)
- Bitinis keršvabalis (Trichodes apiarius). Pav.
ir kt.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jolanta Rimšaitė. Keršvabaliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 767 psl.
