Kemptenas
Kemptenas (vok. Kempten) – miestas Vokietijoje, Bavarijos federacinėje žemėje.
| Kemptenas vok. Kempten | |
|---|---|
_COA.svg)
| |
.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Vokietija
|
| Žemė |  Bavarija
|
| Regionas | Švabija |
| Meras | Ulrich Netzer |
| Gyventojų | 62 240 |
| Plotas | 63,29 km² |
| Tankumas | 983 žm./km² |
| Tinklalapis | www.kempten.de |
Istorija redaguoti
Miestą tikriausiai įkūrė keltai, o vėliau užėmė romėnai ir pavadino Cambodunum. Tai seniausias miestas Vokietijoje.[1]
Graikų geografas Strabonas minėjo keltų estionų miestą Kambodunon. Tai laikoma seniausiu įrašu apie Vokietijos miestą. Kol kas nerasta archeologinių keltų gyvenvietės įrodymų.
15 m. pr. m. e. Neronas Klaudijus Drusas ir jo brolis Tiberijus užėmė ir sunaikino keltų miestą. Vėliau miestas atstatytas romėnų pavyzdžiu su pirtim, šventyklom ir forumu. Medinis miestas sudegė per gaisrą 69 m. ir buvo atstatytas iš akmens. Kemptenas tikriausiai buvo Retijos provincijos sosrtine, kol ja tapo Augsburgas.
233 m. miestą sugriobvė alemanai. Jis buvo perkeltas ant Burghaldės kalvos šalia Ilerio upės. Kai V a. vidury romėnai paliko miestą, jį užėmė alemanai. Jie perkėlė Kempteną atgal į lygumą prie upės. Rašytiniuose šaltiniuose miestas mininmas kaip Cambidano. Frankai sugriovė miestą 683 m.
Apie 700 m. pastatyta Kempteno abatija buvo pirmas vienuolynas Allgäu regione. Audogaras buvo pirmasis benediktinų vienuolyno abatas. Karolio Didžiojo žmona ir alemanų princesė Hildegarda padarė Kempteno abatiją vienu labiausiai priveligijuotu vienuolynu Frankų imperijoje.
Po vengrų nusiaubimo Augsburgo vyskupas ir Kempteno abatas Ulrichas Augsburgietis atstatė miestą ir vienuolyną 941 m.
1213 m. Šventosios Romos imperatorius Frydrichas II paskelbė abatus Reichstago nariais ir suteikė jiems kunigaikščių titulus. Bet 1289 m. imperatorius Rudolfas I Kempteną` padarė laisvuoju imperijos miestu. 1525 m. abatai pardavė paskutinę nuosavybę laisvajam imperijos mieste ir taip greta vienas kito atsirado du miestai su tuo pačiu pavadinimu. Daug konfliktų atsirado, kai imperijos miestas tapo protestantišku 1527 m., o vienuolyno miestas išlaikė katalikybę.
Per Trisdešimtmetį karą (1632–33 m.) miestą sugriovė švedai ir imperijos kariai.
1652 m.[2] Kempteno abatas Roman Giel užsakė architektus Michael Beer ir Johann Serro pastatyti Šv. Lauryno bažnyčią. Tai pirmoji didelė bažnyčia po Trisdešimtmečio karo.
1802–1803 m. abu miestai atiteko Bavarijai. 1819 m. abu Kemptenai buvo sujungti į vieną.
Per Antrą pasaulinį karą mieste buvo Dachau koncentracijos stovyklos „atstovybė“.[3]
Miestai partneriai redaguoti
Miestai, su kuriais Kemptenas yra užmezgęs partnerystės ryšius:[4]
Bad Diurkheimas, Reino kraštas-Pfalcas, Vokietija, nuo 2001 m.
Kviberonas, Morbihanas, Prancūzija, nuo 1971 m. (iš pradžių su Šv. Mango savivaldybe)
Slaigo, Slaigo grafystė, Airija, nuo 1990 m.
Šopronas, Dėras-Mošonas-Šopronas, Vengrija, nuo 1987 m.
Trentas, Trentinas, Italija, nuo 1987 m.
Išnašos redaguoti
- ↑ History of Kempten
- ↑ 1652 – St Lorenz Basilika, Kempten, Bavaria, archiseek
- ↑ List of subcamps of Dachau Archyvuota kopija 2009-02-09 iš Wayback Machine projekto., Glosk.com
- ↑ „Kempten und seine Partnerstädte“. kempten.de (vokiečių). Kempten. Nuoroda tikrinta 2021-02-16.