Kelmas – nulūžusio ar nukirsto medžio kamieno liekana, šaknimis įsitvirtinusi į žemę.[1]

Kelmas

Kelmas būna nedidelio aukščio, didesnė kamieno liekana vadinama stuobriu. Pagal kelmo skerspjūvyje esančias rieves nustatomas medžio amžius (dendrochronologija).

Kelmai yra svarbi ekologinė buveinė įvairioms grybų, samanų rūšims. Kai kurių lapuočių medžių jauni kelmai sugeba ataugti išleisdami atžalas.

Kelmus itin sudėtinga pašalinti: jie pjaustomi su specialiais pjūklais, deginami, ardomi chemikalais.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Zigmantas Gudžinskas. Kelmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 713 psl.