Kelioninė skrynia

Kelioninė skrynia (angl. trunk, travelling chest) – didelė stačiakampio gretasienio formos talpyklė, kelioninė dėžė, skirta drabužiams ir kitiems asmeniniams daiktams gabenti. Paprastai būdavo apie 1,5 m pločio, 0,5 m aukščio ir gylio. Tokias skrynias paprastai naudodavo ilgam išvykdami iš namų, pvz., į ilgas keliones ar mokytis internatinėse mokyklose. Kelioninės skrynios skiriasi nuo paprastų skrynių tuo, kad pritaikytos nešioti (turi rankenas).

Dabar daug išlikusių kelioninių skrynių naudojamos kaip stacionariniai baldai (pvz., stiklu padengti staliukai) ar kaip dekoratyvios dėžės patalynei, skalbiniams laikyti.

Kelioninės skrynios būna daugelio stilių, dalis kurių gyvavo tik 10–20 metų. Stiliaus ypatumai leidžia ekspertams nesunkiai nustatyti, kokio laikotarpio ta ar kita skrynia.

Istorija ir konstrukcija redaguoti

Kelioninės skrynios atsirado dar senovės Kinijoje, tačiau klasikinės dabartinės kelioninės skrynios atsirado apie XVIII a. pabaigoje ir išnyko XX a. pradžioje, kai jas išstūmė pigesni ir lengvesni lagaminai.

Paprastai kelionines skrynias darydavo kaip stačiakampes dėžes iš pušies medienos, o paviršių padengdavo apsauginėmis ir dekoratyviomis medžiagomis. Vienas ankstesniųjų kelioninių skrynių padengdavo kniedėmis puošta oda. Jos atrodydavo kaip to meto baldai, ir tai nekeista, nes kelioninių skrynių gamyba buvo baldininkystės atšaka. Vėliau skrynias ėmė padengti popieriumi, drobe, paprasta ar kalinėta skarda.

Senosios kelioninės skrynios restauruojamos keliais būdais:

  • iki medžio – nuo skrynios nuimamas visas audeklas, skardos, kad pasirodytų medinis paviršius. Medinį paviršių ir restauruoja, tepa (beicais, margina raštais ir pan.
  • iki metalo – nuo skrynios nuimamas audeklas, paliekama metalinė apdaila. Visas paviršius restauruojamas.
  • originaliai – restauruojamas ne tik originalus paviršius, bet ir atnaujinami skrynios vidų išklojantys apmušalai. Senieji apmušalai gali būti nulupti ir pakeisti šiuolaikinio ar senojo stiliaus apmušalais. Vidinis paviršius gali būti poliruojamas ir tamsinamas beicais, išmušamas audeklu, iškalamas ar išklijuojamas medienos lukštu ar paprasčiausia perdažytas.

Stiliai redaguoti

Kelioninės skrynios kilmę lengviausia nustatyti pagal jos konstrukcijos, išvaizdos stilių.

  • Dženės Lind skrynios (Jenny Lind trunks) – žiūrint iš šono turi smėlio laikrodžio ar rakto skylutės profilį. Šitos skrynios pavadintos pagal švedų dainininkę Dženę Lind (Jenny Lind), kuri XIX a. viduryje gastroliavo JAV su P.T. Barnumu (Phineas Taylor Barnum). Buvo žinoma, kad ji naudojasi tokio stiliaus kelionės skryniomis.[1]
  • Saratogos skrynios (Saratoga trunks) – buvo daugelio skrynininkų aukščiausios klasės gaminiai, pagal išvaizdą galėjo būti labai įvairios, bet joms būdingas bruožas – viduje turėjo daug sudėtingų skyrelių, stalčiukų ir pan. Buvo gaminamos iki maždaug 1880 m.
  • Monitor-tops – gamintos maždaug nuo 1875 iki 1915 m. Jos būdingos suapvalintos dangčio priekinė ir užpakalinė briaunos, dėl ko pažvelgus iš šono jis primena ant nugaros gulinčią raidę D. Ankstesniosiose kelioninėse skryniose paprastai būdavo naudojamos daug darbo reikalaujančios išlenktos lentelės.
  • Garlaivinės skrynios (steamer trunks), kitaip dar plokščiadangtės (flat-tops) – Pasirodė maždaug po 1875 m., nors dauguma jų pagamintos 1880–1920 m. laikotarpį. Lengvai atskiriamos savo plokščiais ar nežymiai išgaubtais dangčiais, paprastai aptrauktos drobe, oda ar ornamentuotų popieriumi. Ilgai ginčytasi bandant išsiaiškinti tikrąjį šių skrynių pavadinimą. Nagrinėjant senus katalogus paaiškėjo, kad tokios skrynios seniau buvo vadinamos angl. packers), o pavadinimu steamer tada vadino skrynias, kurios dabar vadinamos kajutinėmis skryniomis (angl. cabin trunk). Tad tikrasis pavadinimas turėtų būti packer, tačiau naudojamas jau senai įsigalėjęs pavadinimas steamer.
  • Kajutinės skrynios (cabin trunks), kartais dar vadinamos tikrosiomis garlaivinėmis skryniomis (true steamer trunks) – buvo šiuolaikinių lagaminų analogas. Jos buvo žemos ir pakankamai mažos, kad jas būtų galima pakišti po traukinio gultu ar laikyti garlaivio kajutėje. Daugelis jų buvo plokščiais dangčiais, o viduje turėjo skyrius, skirtus laikyti vertingesniuosius savininko daiktus, kurių šis nenorėdavo padėti į pagrindinę traukinio ar garlaivio bagažo saugyklą. Garsių meistrų padarytos tokios skrynios būdavo brangesnės už paprastas garlaivines skrynias.
  • Skrybėlinės skrynios (hat trunks arba Hat boxes) – kvadratinio horizontalaus skerspjūvio skrynios, labai populiarios XIX a. 7-10 dešimtmečiais. Šiandien jas neretai vadina pusskrynėmis (half-trunks). Jos mažesnės ir lengvesnė nešti, paprastai turi rankeną dangčio centre. Daugelis buvo plokščiadangtės, nors dalis jų turėjo kupolišką dangtį ir atrodydavo labai elegantiškai. Viktorijos laikų moterys labai mėgo šio stiliaus kelionines skrynias, dėl ko jas neretai vadina damų skryniomis (ladies' trunk).
  • Statiniškos skrynios (barrel-staves) – kartais dar priskiriamos kupoliškoms skrynioms, nes pagal sandarą panašios. Tačiau statiniškosios skrynios pasirodė daugiau kaip 10 metų anksčiau. Jos ypatingos tuo, kad jos apkaltos išilgai skrynios einančiomis lentelėmis, dėl ko primena statines. Pagal tai šios skrynios lengvai atskiriamos. Buvo daugiausia gaminamos nuo XIX a. 8-to dešimtmečio pabaigos iki 9-ojo dešimtmečio vidurio.
  • Nuožulniadangtės skrynios (bevel-tops) – jų dangčių priekinė ir užpakalinė briaunos būna nusklembtos ir sudaro nuožulnas. Dėl to dangtis, žiūrint iš šono, primena trapeciją. Skirstomos į dviejų laikotarpių: ankstyvąsias (1870–1880 m.) ir vėlyvąsias (1890–1900 m.).[2]
  • Drabužinės skrynios (Wardrobe trunks) – pastatytos ant galo jos atsiverdavo ir vienoje pusėje turėdavo stalčius, o kitoje – drabužių pakabas. T. y., šios skrynios pastatytos tapdavo drabužinėmis spintomis. Geresnės drabužinės skrynios turėdavo viduje diržus sagtimis avalynei prisegti, išimamus lagaminus, privatumo širmas, veidrodžius, dėžutes kosmetikos priemonėms ir pan. Šios kelioninės skrynios būdavo labai didelės ir sunkios, jas naudodavo laivuose ar traukiniuose tolimose kelionėse.
  • Kupoladangtės skrynios (dome-top trunk) – jų dangtis būdavo kupoliškai iškilas. Jų konstrukcija gana įvairi:
    • kupranugariškosios (camel-backs) – dangtį skersai kerta nelyginis lentelių skaičius, o centrinė lentelė eina per aukščiausią dangčio kupolo tašką.
    • kupriškosios (hunch-backs, hump-backs) – dangtį skersai kerta lyginis lentelių skaičius, todėl kupolo viršūnė yra tarp dviejų centrinių lentelių.
    • statiniadangtės (barrel-tops) – dangtis primena statinės šono nuopjovą. Dangtis apkaltas išilgai jo einančiomis lentelėmis.[3] Šios skrynios buvo populiarios nuo maždaug 1870 m. iki XX a. 1-ojo dešimtmečio galo. Kai kurios dirbtuvės tokias skrynias gamina ir dabar. Jos yra labiausiai įprastos vadinamosios „senovinės kelioninės skrynios“ ir vienos populiariausių
  • Pasienės skrynios (wall trunks) – darytos su specialiais vyriais, kurių dėka atidarytas plokščias dangtis likdavo toje pat plokštumoje kaip ir skrynios galinė sienelė.[4][5][6] Tokią skrynią buvo galima laikyti pristumtą prie pat sienos ir buvo galima ją laisvai atidarinėti. Įprastines skrynias reikėjo laikyti kiek atitrauktas nuo sienos, nes kitaip buvo neįmanoma pakelti dangčio. Pagrindiniai tokių skrynių gamintojai buvo Klintonas (Clinton) ir Mileris (Miller), jų pagamintų skrynių vyriai yra pažymėti jų pavardėmis.
    • Komodinės skrynios (dresser trunks), kitaip dar vadintos piramidinėmis skryniomis (pyramidal trunks) – tai ypatingos konstrukcijos pasienės skrynios, gamintos 1900–1910 m. Jų dangtį sudaro dalis skrynios viršaus ir dalis priekinės sienelės. Atkeltas dangtis atsiremia į likusią viršaus plokštumą ir sudaro papildomą skrynios antstatą. Taip atverta skrynia tampa savotiška komoda su stalčiais ir panašiais skyriais. Šios skrynios paprastai yra didelės. Žinomiausi jų gamintojai buvo „F. A. Stallman“ ir „Homer Young & Co“.
  • Ąžuolo lentelių skrynios (oak slat trunks) – vienos rečiausių kelioninių skrynių. Jose sujungti daugelio stilių (kupoliškųjų, plokščiadangčių, nuožulniagangčių, pasienės skrynių) bruožai. Jos būdavo gaminamos medinį karkasą apkalant siauromis vertikaliomis ąžuolinėmis lentelėmis. Viktorijos laikų žmonėms tai rodė skrynios sudėtingumą ir skrynių meistro kruopštumą, o tai rodė skrynios savininko turtingumą. Šias skrynias gamino kelios kompanijos – „Excelsior Company“, „MM (Martin Maier) Company“, „Clinton Wall Trunk Manufactory“, „El Paso Slat Trunk Company“. Kai kurios šio tipo skrynios apkaltos pakaitomis einančiomis skirtingos medienos spalvos lentelėmis. Tokios skrynios itin retos ir vertingos.
  • Kareivių skrynelės (footlockers) – dėžės pavidalo nedidelės skrynios, naudotos kariškių. Pasižymi pigumu, tvirtumu ir gabenimo lengvumu, bet ne estetinėmis savybėmis.

Nuorodos redaguoti


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.