Kazimieras Vitkus
| Kazimieras Vitkus | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1921 m. kovo 4 d. Dembnė, Kauno apskritis, Lietuva |
| Mirė | 1995 m. sausio 5 d. (73 metai) Panevėžys, Lietuva |
| Palaidotas (-a) | Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse |
| Veikla | aktorius |
Kazimieras Vitkus (1921 m. kovo 4 d. Dembnėje, Surviliškio valsčiuje – 1995 m. sausio 5 d. Panevėžyje) – Lietuvos teatro ir kino aktorius.
Biografija redaguoti
Vaikystėje su tėvais emigravo į Braziliją. Su broliu likę našlaičiais grąžinti į Lietuvą. Kauno amatų mokykloje įgijo staliaus profesiją.[1] 1939–1940 m. lankė Kauno darbo rūmų teatro vaidybos studiją (vadovas J. Miltinis). 1940–1995 m. – Panevėžio dramos teatro aktorius. Pokario metais kurį laiką buvo teatro direktorius. K. Vitkus buvo vienas pagrindinių J. Miltinio suburtos teatro trupės, su kuria režisierius pastatė geriausius savo spektaklius, aktorių. Teatre sukūrė daugiau kaip 120 vaidmenų.[2]
Nuo 1959 m. vaidino Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos kino studijų filmuose, sukūrė apie 20 vaidmenų.[2]
K. Vitkus buvo Panevėžio dramos teatro metraštininkas, sukaupęs didžiulį teatro archyvą, kuriame – unikali dokumentinė ir istorinė medžiaga: spektaklių, kino, gastrolių, aktorių veiklos, asmeninio gyvenimo fotonuotraukos ir jų negatyvai, skaidrės, pjesės. Aštuonios didelio formato knygos su chronologine seka suklijuotomis publikacijų iškarpomis apie teatrą nuo 1940 iki 1995 m., aktorių užimtumo dienoraščiai. 1996 m. aktoriaus našlė Viktorija Vitkienė archyvą padovanojo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. Jis saugomas bibliotekai priklausančiame Juozo Miltinio memorialiniame bute.[3]
Žymesni spektakliai redaguoti
- 1941 – Korbačijas. B. Džonsono „Sukčiaus testamentas“ (Volponė)
- 1945 – Klebonas, Nakutis, Gaška. A. Vienuolio „Prieblandoje“
- 1946 – Luka. N. Gogolio „Revizorius“
- 1954 – Sorinas. A. Čechovo „Žuvėdra“
- 1957 – Levborgas. H. Ibseno „Heda Gabler“
- 1957 – Don Bazilijus. P.-A. de Bomaršė „Sevilijos kirpėjas“
- 1974 – Aleliūmas. K. Sajos „Devynbėdžiai“
- 1977 – Teiresijas. Sofoklio „Karalius Edipas“
- 1983 – Albertas. H. Gulbio „Albertas“[2]
Filmografija redaguoti
- 1959 – Agentūros darbuotojas. Adomas nori būti žmogumi, rež. Vytautas Žalakevičius, Lietuvos kino studija (LKS)
- 1960 – Ūkininkas. Novelė „Mums nebereikia“, kino filme Gyvieji didvyriai, rež. Marijonas Giedrys, LKS
- 1965 – Lokys, tėvas. Niekas nenorėjo mirti, rež. Vytautas Žalakevičius, LKS
- 1966 – Adomas. Naktys be nakvynės, rež. Algirdas Araminas, Gediminas Karka, LKS
- 1966 – Laiptai į dangų, rež. Raimondas Vabalas, LKS
- 1969 – Sūnūs eina į mūšį, rež. Viktoras Turovas, Belarusfilm
- 1970 – Kritimo kampas, rež. Genadijus Kazanskis, Lenfilm
- 1971 – Lobių sala, rež. Jevgenijus Fridmanas, M. Gorkio kino studija
- 1972 – Butkus. Akmuo ant akmens, rež. Raimondas Vabalas, LKS
- 1973 – Vilis Kamaitis. Ties riba, rež. Raimondas Vabalas, LKS
- 1973 – Bėdos bijosi-laimės neregėsi, rež. Viktoras Turovas, Belarusfilm
- 1975 – Sadūto tūto, rež. Almantas Grikevičius, LKS
- 1975 – Nerami rudens diena, rež. Algimantas Kundelis, LKS
- 1975 – Atpildo diena, rež. Algimantas Puipa, Stasys Motiejūnas, LKS
- 1976 – Tėvas. Virto ąžuolai, rež. Gytis Lukšas, LKS
- 1977 – Šeimyninės aplinkybės, rež. Leonidas Martyniukas, Belarusfilm
- 1981 – Teisėjas. Lošimas be kozirių, rež. Algimantas Kundelis, LKS
- 1981 – Specialybės kontrolinis darbas, rež. Borisas Šadurskis, Belarusfilm
- 1983 – Gydytojas. Skrydis per Atlantą, rež. Raimondas Vabalas, LKS
- 1985 – Neprofesionalai, rež. Sergejus Bodrovas, Kazachfilm.[4]
Įvertinimas redaguoti
Atminimo įamžinimas redaguoti
Nuo 1996 m. Juozo Miltinio memorialiniame bute saugomas K. Vitkaus asmens fondas.
2010 m. Panevėžyje, prie namo Laisvės a. 4, kuriame 1982–1995 m. gyveno K. Vitkus, atidengta atminimo lenta.[5]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Pažemeckas, Česlovas. Kazys Vitkus – žmogus orkestras. Iš Teatras mano džiaugsmas ir skausmas. Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2007, p. 70–72. ISBN 978-9955-694-30-4.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Vitkus Kazys. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2014, [t.] 25, p. 324. ISBN 978-5-420-01741-8.
- ↑ Rinkiniai. Juozo Miltinio memorialinis butas (nuoroda tikrinta 2024-01-03).
- ↑ Vitkus Kazys // Lietuvos kinematografininkai. Vilnius : „Krantų“ redakcija, 2017. P. 512–513.
- ↑ 5,0 5,1 Kazimieras Vitkus. Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2022-03-04).