Kazys Bradūnas

Kazys Bradūnas

Gimė	1917 m. vasario 11 d. Kiršai, Vilkaviškio raj.
Mirė	2009 m. vasario 9 d. (91 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Sutuoktinis (-ė)	Kazimiera Bradūnienė
Vaikai	Elena Bradūnaitė-Aglinskienė Jurgis Bradūnas Lionė Kazlauskienė

Veikla	poetas, publicistas

Žinomas (-a) už	„Devynios baladės“ „Įaugom Nemuno upyne“ „Sutelktinė“

Žymūs apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinas „Poezijos pavasario“ laureatas

Kazys Bradūnas (1917 m. vasario 11 d. Kiršuose, Alvito valsčius, Vilkaviškio apskritis – 2009 m. vasario 9 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – lietuvių poetas, publicistas.

Biografija redaguoti

Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, kurioje sukūrė pirmuosius savo eilėraščius. 1937 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. 1943 m. baigė Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Universitete puikiai sutarė su kitais lietuvių rašytojais, poetais: Vytautu Mačerniu, Bronium Krivicku ir kt.

1937–1938 m. redagavo žurnalą „Ateitis“. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių apsigyveno Vokietijoje, 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Išeivijoje daug dirbo Lietuvos kultūros labui: 1951 m. suredagavo poezijos antologiją „Žemė“, nuo 1952 m. dirbo žurnalo „Literatūros lankai“ redakcijoje, nuo 1961 m. redagavo dienraščio „Draugas“ savaitinį kultūrinį priedą. Atkūrus nepriklausomybę 1994 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Eilėraščius pradėjo rašyti dar gimnazijoje, o pirmąją knygą išleido 1943 m. JAV su kitais redagavo veikalus „Lietuvių literatūra svetur, 1945–1967 m.“ (1968 m.), „Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990 m.“ (1992 m.), parašė libretą D. Lapinsko operai „Magnus Dux“ (1984 m.).^[1]

Bibliografija redaguoti

„Vilniaus varpai“ (1943 m.)
„Pėdos arimuos“ (1944 m.)
„Svetimoji duona“ (1945 m.)
„Maras“ (1947 m.)
„Apeigos“ (1948 m.)
„Devynios baladės“ (1955 m.)
„Morenų ugnys“ (1958 m.)
„Sidabrinės kamanos“ (1964 m.)
„Sonatos ir fugos: Susitikimas su Čiurlioniu“ (1967 m.)
„Donelaičio kapas“ (1970 m.)
„Pokalbiai su karalium: anno domini 1323–1973“ (1973 m.)
„Alkana kelionė“ (1976 m.)
„Užeigoje prie Vilniaus vieškelio“ (1981 m.)
„Prierašai“ (1983 m.)
„Dux Magnus“ (1984 m.)
„Krikšto vanduo Joninių naktį“ (1987 m.)
„Įaugom Nemuno upyne“ (1990 m.)
„Prie vieno stalo“ (1990 m.)
„Duona ir druska“ (1992 m.)
„Lietuviškoji trilogija“ (1994 m.)
„Iš grumsto ir iš dvasios“ (1994 m.)
„Apie žemę ir dangų“ (1997 m.)
„Sutelktinė“ (2001 m.)

Įvertinimas redaguoti

1992 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinas.
2002 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.

Šaltiniai redaguoti

↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 71 psl.

Nuorodos redaguoti

[1] Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 71 psl.

[1]